3 turas / Kov 13 , Marijampolė
4 turas / Kov 16 , Telšiai
4 turas / Kov 16 , Panevėžys
4 turas / Kov 17 , Vilnius
4 turas / Kov 17 , Šiauliai
4 turas / Kov 17 , Vilnius
Tiesiogiai 5 turas / Kov 29 19:00 , Gargždai
Tiesiogiai 5 turas / Kov 30 15:00 , Kaunas
Tiesiogiai 5 turas / Kov 30 17:00 , Šiauliai
Tiesiogiai 5 turas / Kov 31 15:00 , Marijampolė
Tiesiogiai 5 turas / Kov 31 18:25 , Kaunas
Tiesiogiai 6 turas / Bal 06 15:00 , Telšiai
Tiesiogiai 6 turas / Bal 06 17:00 , Marijampolė
Tiesiogiai 6 turas / Bal 07 13:00 , Širvintos

„Žalgirio“ šventėje skambėjo linkėjimai

„Žalgirio“ šventėje skambėjo linkėjimai
foto: Saulius Čirba/zalgiris-vilnius.lt

Vilniaus „Žalgiris“ surengė sezono pabaigos šventę, kurioje buvo padėkota visiems, prisidėjusiems prie klubo veiklos. Šventės pradžioje futbolininkus su dar vienu iškovotu Lietuvos čempionų titulu ir susigrąžinta legendinio futbolo klubo „Žalgiris“ istorija pasveikino sostinės meras, „Žalgirio“ garbės prezidentas Artūras Zuokas. Savo kalboje jis paminėjo ir Šeškinėje planuojamą įrengti didelį sporto kompleksą.

„Ten „Žalgiris“ rastų viską, ko reikia, ten būtų nauji klubo namai“, - žadėjo sostinės vadovas.



Sveikinimą vilniečiams tarė ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, pažymėjęs, kad pats pradėjo futbolą žaisti būdamas 12 metų.

„Tada ir atsiskleido mano greičio savybės, dėl kurių buvau pakviestas į lengvąją atletiką“, - šypsojosi V. Adamkus.

„Taip Lietuva galbūt prarado puikų futbolininką“, - po Prezidento kalbos juokavo renginio vedėjas Martynas Starkus.

Tuo metu Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas priminė Geležinio vilko - šalies kariškių simbolio ir vieno iš „Žalgirio“ logotipo elementų - legendą.

„Kaip buvo Gediminui išaiškintas jo sapnas, kad garsas apie jo įkurtą miestą turi sklisti po visą pasaulį, taip tikiu, kad sklis ir garsas apie „Žalgirį“, - sakė politikas.

Po oficialių sveikinimų buvo pagerbti ir renginyje dalyvavę buvę „Žalgirio“ žaidėjai. Jie taip pat ištarė po savo linkėjimą Lietuvos čempionams.

„Linkiu, kad viskas būtų tik geriau ir geriau“, - kalbėjo vienas 9-ojo dešimtmečio „Žalgirio“ lyderių, dabartinis Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Igoris Pankratjevas.

Vilniaus „Žalgiris“ - vėl tik vienas

Reprezentacinės Vilniaus futbolo komandos istorija vėl skaičiuojama nuo 1947 metų. Būtent tada iš dviejų Kauno komandų sudaryta ekipa buvo perkelta į Vilnių ir pavadinta „Dinamo“. Po metų ji buvo pervadinta „Spartaku“, o 1962-aisiais gavo „Žalgirio“ vardą.

Futbolo klubas „Žalgiris“ garsino Vilnių iki 2008-ųjų, kai šią organizaciją ištiko finansinė krizė. Gelbėdami legendinę komandą nuo išnykimo, ištikimiausi ekipos gerbėjai iš „Pietų IV“ tribūnos 2009 metų vasario 26 dieną įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“.

Dėl teisinių aplinkybių naujoji organizacija turėjo atsiriboti nuo futbolo klubo „Žalgiris“ istorijos ir savąją skaičiuoti tik nuo 2009-ųjų. Šiandien padėtis pasikeitė - VMFD „Žalgiris“ oficialiai tapo legendinės komandos istorijos tęsėja ir nuo kito sezono vadinsis futbolo klubu „Žalgiris“.

„Ši diena yra labai svarbi mums visiems - „Žalgirio“ vadovams, treneriams, žaidėjams, aistruoliams. Vilniuje visada buvo tik vienas „Žalgiris“, todėl šiandien didžiuodamiesi galime pareikšti, kad visi kartu tęsiame tradicijas, istoriją, kuri pradėta rašyti dar 1947-aisiais. Tai dabar atsispindi ir mūsų logotipe“, - džiaugėsi „Žalgirio“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė.

„Savivaldybė ieško vietos, kurioje būtų galima visuomenei pristatyti „Žalgirio“ iškovotų trofėjų muziejų. Tai įvyks kitais metais, sezono atidarymui“, – antrino Vilniaus miesto meras, „Žalgirio“ garbės prezidentas Artūras Zuokas.

Vilniaus „Žalgiris“ per savo istoriją jau 5 kartus tapo Lietuvos čempionu (1991, 1992, 1999, 2013, 2014), 8 kartus iškovojo LFF taurę (1991, 1993, 1994, 1997, 2003, 2012, 2013, 2014) ir 4 kartus - Supertaurę (2003, 2012, 2013, 2014). Be to, 1987 metais vilniečiai iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius, o 1987-aisiais, atstovaudami SSRS rinktinei, laimėjo Universiadą.

„Žalgirio“ auklėtiniai iškovojo ne vieną titulą atstovaudami rinktinėms ar kitiems klubams. Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis tapo 1988-ųjų olimpiniais čempionais, Viačeslavas Sukristovas - 1988-ųjų Europos vicečempionu, Edgaras Jankauskas - Čempionų lygos ir UEFA taurės laimėtoju, pastarąją taurę virš galvos kėlė ir Deividas Šemberas.