T. Simaitis: „Bronzinis medalis jau yra, laikas imti kitos spalvos“

Elvio Žaldario nuotr.

Šią vasarą po Tomo Švedkausko išvykimo į Belgiją prie Vilniaus „Riterių“ prisijungęs Tadas Simaitis komandai atstovaus ir kitą sezoną. Tai reiškia, kad bronzinius prizininkus 2020-aisiais gelbės tie patys vartininkai – T. Simaitis ir sutartį iš anksčiau su klubu turintis Vincentas Šarkauskas.

Priminsime, kad T. Simaitis dar prieš porą metų buvo nusprendęs baigti profesionalo karjerą, tačiau pernai persigalvojo, grįžo į Pirmą lygą, o tada sulaukė ir „Riterių“ pasiūlymo.

„Karjeros pristabdymas buvo ne dėl to, kad nebegalėjau, kankino traumos ar „netempiau“ A lygos lygio. Ne, aš puikiai žinojau, kad A lygos lygiu galiu būti solidus vartininkas, tai įrodžiau 2019 metų sezone.

2018 metais pasinaudojau galimybe pabandyti save kitur, šiemet pasinaudojau galimybę sugrįžti į didijį futbolą. Nesigailiu to, ką padarau savo gyvenime, gailiuosi tik to, ko nepadarau“, – oficialiai svetainei sakė T. Simaitis.

– Kai dabar prabėgo šiek tiek laiko, kaip įvertintum tą savo sugrįžimą? Ir kada įvyko tikrasis sugrįžimas: kai prisijungei prie „Hegelmann Litauen“, ar kai prisijungei prie „Riterių“?

– Tikrasis sugrįžimas nebuvo vienos dienos įvykis, tai buvo netrumpas procesas, kurio pradžia buvo „Hegelmann Liatuen“ ir aukštesnis laiptelis – „Riteriai“. Esu labai dėkingas abiem komandoms. „Hegelmann Litauen“ man padėjo susigrąžinti meilę futbolui ir pastatė mane ant kojų aikštėje.

Vis dėlto reikėjo laiko, kad susigrąžinčiau tą formą, kurią buvau praradęs per pusę metų be sporto. „Riteriai“ suteikė visas galimybes žengti dar vieną laiptelį aukštyn. Apibendrinus 2019 metus, metai buvo tikrai geri, sužaidžiau apie 30 oficialių rungtynių, pavyko išvengti traumų... Esu laimingas (šypsosi).

– Kitą sezoną „Riteriuose“ vėl susidarysite duetą su Vincentu Šarkausku. Kaip įvardintum savo partnerį ir jūsų duetą?

– Labai smagu treniruotis kartu tiek su Vincentu, tiek su Tomu Čepuliu. Jų akys dega, jie trykšta noru žaisti ir treniruotis. Šalia jų esu priverstas dirbti sunkiai ir kartu su jais judėti pirmyn.

– Ko „Riteriai“ šiemet dar nepademonstravo? Kur jų neišnaudoti koziriai?

– Kaip ir visi kalbinti žmonės klube, pasikartosiu, nepademonstravome stabilumo. Jei norime kovoti dėl pirmos vietos, privalome žaisti stabiliai gerai. „Sūduva“ šiemet prarado tik 12 taškų. Tai yra neįtikėtinai geras rezultatas. Kad kovotume su jais, privalome nuo pirmų iki paskutinių turų skinti pergales ir rungtyniauti stabiliai.

– Kiek neišnaudotų kozirių yra vartininkų asmenyse?

– Kiekvienas žaidėjas turi kažką, ką naudoja retai ir gali tai išlavinti. Taip pat ir aš, žinau savo užslėptus kozirius, reikia daug dirbti, ir galbūt pavyks juos atversti kitąmet (šypsosi).

– Užsiminei apie stabilumo trūkumą. Kaip jį panaikinti?

– Tai milijono vertas atsakymas. Deja, bet nežinau šio atsakymo. Spėčiau, kad daug teigiamos įtakos tam turi sudėties išlaikymas ilgą laiką, kai žaidėjai gerai jaučia vienas kitą, iš pusės žodžio supranti komandos narį, tada ir žaidimas klijuojasi lengviau.

– Ar panašios sudėties „Riteriai“ gali daugiau nei trečia vieta?

– Tikrai taip. Mūsų jauna komanda auga su kiekvienomis rungtynėmis. Žinoma, labai svarbu išlaikyti sudėtį, žaidimo modelį. Žinoma, varžovai taip pat labai svarbus aspektas, jei komanda praranda tik 12 taškų per čempionatą, ją aplenkti yra beveik neįmanoma.

– Kas turėtų nutikti kitame sezone, kad po jo galėtum pasakyti, jog buvo geri metai?

– Stabilus žaidimas vartuose, geras komandinis pasirodymas Europoje ir, žinoma, medaliai A lygoje. Bronzinis medalis jau yra, laikas imti kitos spalvos (šypsosi).