Sporto valdininkai ir vadybininkai: su sukčiais būtina kovoti įstatymu

foto: alyga.lt

Lietuva bando kilti į kovą su sporto sukčiais. Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela pasiūlė įstatymo projektą, pagal kurį Baudžiamasis kodeksas būtų papildytas straipsniu, numatančiu atsakomybę už sukčiavimą sporte, konkrečiai - įvairių sporto varžybų baigčių suplanavimą ir nelegalias lažybas.

"Žala atskiriems nukentėjusiems lažybų dalyviams yra sąlyginai nedidelė, bet visuomenei ji yra milžiniška dėl pakirsto pasitikėjimo sportu ir žlugdomo ištiso ekonomikos sektoriaus, galinčio prisidėti prie valstybės biudžeto papildymo“, – įsitikinęs J.Požela.

Pagal pateiktą projektą, asmenims, dalyvavusiems panašaus pobūdžio neteisėtuose susitarimuose, grėstų areštas, viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 8 metų. Už nusikalstamas veikas atsakytų ir juridiniai asmenys.

Tuo, kad šis įstatymas - reikalingas įsitikinęs ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras: "Aišku, mes jau seniai apie tai kalbame. Ir ne tik kalbame, bendradarbiaudami su UEFA renkame medžiaga, bendraujame su Lietuvos teisėsauga".

"Prieš pusantrų metų pradėjome darbą nuo nulio. Dabar galime pasakyti, kad nuveikėme daug, - pasakojo LFF Garbingo žaidimo pareigūnas Gerchardas Dunauskas. - Rengėme apskirtą stalą, kuriame kartu su svečiais iš UEFA dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, kitų sporto šakų federacijų atstovai, apie problemą esame kalbėję ir su Kūno kultūros ir sporto departamento vadovais. Žingsnis po žingsnio atėjome iki įstatymo projekto".

LFF - vienintelė Lietuvos sporto institucija, turinti kovai su korupcija ir sukčiavimu sporte skirtą pasitikėjimo liniją - federacijos tinklapyje nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo informacija apie galimus garbingo žaidimo taisyklių pažeidimus su šalies futbolo vadovais gali pasidalyti bet kuris tokių žinių ar įtarimų turintis asmuo.

"Lapkritį vėl sulauksime UEFA specialistų, kurie mums padės atlikti vidinį tyrimą. Nemažai tikimės iš šio tyrimo", - apie artimiausius ateities planus kalbėjo G.Dunauskas.

"Įstatymas turi būti priimtas - ir kuo greičiau, - neabejoja Vilniaus "Žalgirio" futbolo klubo vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė. - Nuo tada, kai pradėjau dirbti klube, ši sritis man - viena prioritetinių. Pernai ir užpernai kalbėjau apie ją ir Seimo jaunimo ir sporto komisijoje, ir Vyriausybėje".

Ketinimą priimti įstatymą palaiko ir Panevėžio "Ekrano" prezidentas Aušrys Labinas: "Projekto kol kas neskaičiau, todėl man sunku ką nors konkrečiai komentuoti. Bet ginčytis galima tik dėl detalių - iš esmės palaikau idėją. Apskritai manau, kad žmonėms, tiesiogiai susijusiems su sporto klubais - žaidėjams, treneriams, administracijos darbuotojams - turėtų būti draudžiama net peržengti lažybų bendrovės slenkstį".

Naujuoju Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi tapęs MIndaugas Špokas sako kol kas nesąs įsigilinęs į problemą: "Manau, kad tai yra grėsmė, ir reikia apie tai galvoti. Laisvės atėmimo bausmės? Sportas turi būti švarus, viską derėtų išsiaiškinti aikštėse. Naujo įstatymo nauda būtų ta, kad nelegalių lažybų dalyviai žinotų, kas jiems už tai gali nutikti".

Gandų apie sukčiavimo atvejus, su kuriais susiję ir profesionalūs sportininkai, Lietuvoje pasigirsta nuolat. Tačiau įrodyti sukčiavimą vadovaujantis dabartiniais įstatymais - sunku.

„Viena iš neefektyvaus baudžiamojo persekiojimo priežasčių yra ta, kad varžybų rezultatais gali būti manipuliuojama dėl tiesiogiai su svetimo turto įgijimu nesusijusių priežasčių. Be to, tokio pobūdžio nusikalstamos veikos neturi aiškių nusikaltimo įrodymų, todėl vengiama kreiptis į teisėsaugos institucijas", - svarstė J.Požela.

Vienintelis atvejis, kai Lietuvoje už dalyvavimą lažybose buvo nubausti sportininkai, užfiksuotas 2011-ųjų pavasarį. Tada trims Palangos "Naglio" krepšininkams, LKL čempionato rungtynėse stačiusiems už savo pralaimėjimą, skirtos kelių tūkstančių litų baudos ir lygtinė diskvalifikacija.