Simbolinė XXIV turo rinktinė: Mikoliūnas, Žarskis, Vereščiakas, Zasavitskis

24-ame „SMScredit.lt A lygos“ ture dalis komandų mintyse galvojo apie LFF taurės pusfinalio kovas, be to, buvo koreguojamos vienuolikės ir dėl nacionalinės rinktinės rungtynių. Dėl taurės nekovojantys „Trakai“ dominavo Kaune ir į rinktinę delegavo keturis futbolininkus, Jonavos „Lietavai“ atstovauja trys, Utenos „Uteniui“, Vilniaus „Žalgiriui“ ir Marijampolės „Sūduvai“ ir Kauno „Stumbrui“ – po vieną žaidėją.

Vartininkas – Giedrius Kvedaras („Lietava“)

Iš trijų ture nepraleidusių vartininkų ryškiausiai švietė jonaviškio G.Kvedaro žvaigždė. Jei Karoliui Gvildžiui kažkokiu būdu pavyko pranerti palei galinę liniją pro vartininką pačioje mačo pradžioje ir kažkokiu būdu pataikyti į virpstą, tai vėliau G.Kvedaras dusyk gelbėjo „Lietavą“ nuo didžiulių problemų, laimėdamas akistatą su Karoliu Šilkaičiu, o prieš pertrauką fantastiškai viena ranka atrėmęs Andrejaus Liasiuko smūgį ir bene labiausiai prisidėjo prie to, kad nežibėjusi pirmajame kėlinyje komanda iškovotų tris taškus.

Gynėjas – Algis Jankauskas („Sūduva“)

Paskutinį kartą į rinktinę išrinktas po rungtynių prieš „Žalgirį“ II rate, buvęs ilgametis čempionų gynėjas joje vėl atsidūrė tik po keturių mėnesių sužaidęs dar vienerias geras rungtynes ne prieš ką nors kitą, o prieš savo buvusį klubą. A.Jankausko į priekį vedama „Sūduva“ antrą kartą sezone privertė rezultatyviausią lygos komandą likti be įvarčio. Jau pačioje mačo pradžioje gynėjas sugebėjo pasivyti prieš vartus pabėgusį Andriją Kaludjerovičių ir blokuoti jo smūgį. Vėliau sūduviškis patikimai vadovavo visai gynybos linijai, nesuteikusiai vilniečiams išskirtinių šansų. Šaukštas deguto – geltona kortelė, dėl kurios futbolininkas bus priverstas praleisti artimiausias lygos rungtynes.

Gynėjas – Alma Wakili („Trakai“)

Užėmęs traumuoto Vaidoto Šilėno vietą gynyboje, „Trakų“ legionierius iš Nigerijos vis labiau apsipranta riterių žaidimo schemose ir Kaune sužaidė bene geriausią savo mačą. Puolime siaučiant Artiomui Gurenkai, riteriams prie savo vartų reikėjo žmogaus, kuris neleistų varžovams išnaudoti pastarojo paliktų erdvių. Debiutuojantis rinktinėje A.Wakili su šia užduotimi susitvarkė be priekaištų bei prisidėjo prie to, kad „Stumbras“ jo krašte iš esmės nieko nenuveiktų. Dėl šios priežasties nebuvo labai matomas puolime, prie komandos atakų prisijungdavo ne dažnai, tačiau to ir nereikėjo, nes gynėjas tiesiog dirbo savo darbą ir jį darė patikimai.

Gynėjas – Salius Mikoliūnas („Žalgiris“)

Dėl nacionalinės rinktinės rungtynių „Žalgiris“ leido pailsėti Egidijui Vaitkūnui, todėl atsivėrusią spragą gynyboje teko užimti pirmą kartą į turo rinktinę išrinktam S.Mikoliūnui, įprastai rungtyniaujančiam vidurio linijoje. Vilniečiai nepraleido pirmą sykį per trejas rungtynes, o tai – pagyrimas ir ne savo pozicijoje rungtyniavusiam saugui. Be darbo prie savo vartų jis buvo matomas ir puolime. Du S.Mikoliūno puikūs perdavimai sukūrė progas įmušti A.Kaludjerovičiui ir Justui Lasickui, įsiminė ir paties futbolininko tolimas smūgis, kurį kamuolio trajektorijoje atsidūręs Povilas Leimonas gana rizikingai nukreipė už galinės linijos.

Gynėjas – Edgaras Žarskis („Lietava“)

Iki E.Žarskio atvykimo į Jonavą aukštaičiai per rungtynes vidutiniškai praleisdavo po 1,75 įvarčio per rungtynes, o gynėjui apsivilkus „Lietavos“ marškinėlius – po 1 įvartį. Be to, jonaviškiai pirmą kartą sezone „sausus“ vartus išlaikė jau trečiose rungtynėse iš eilės. Žinoma, visų laurų šiam žaidėjui sukrauti negalima, tai yra bendras visos komandos nuopelnas, tačiau statistika yra statistika ir ji futbolininkui tiesiog palanki. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad traumų išretintoje gynybos linijoje vienintelis E.Žarskis žaidžia sau įprastoje pozicijoje ir tą daro praktiškai neklysdamas. „Kauno Žalgiris“ turėjo tris mirtinas progas, tačiau visos jos – komandos draugų klaidų pasekmė. Tiek pati komandos serija, tiek individualus gynėjo žaidimas susidėjo į tai, kad E.Žarskis debiutuoja turo rinktinėje.

Saugas – Tautvydas Eliošius („Lietava“)

Jei sezono pradžioje negalėjome įsivaizduoti „Lietavos“ be Dominyko Galkevičiaus, tai šiuo metu komandos lyderiu galima laikyti vis labiau joje įsitvirtinantį Tv.Eliošių. „Lietavos“ žaidimas pirmoje mačo Kaune pusėje buvo neįtikinantis, bet saugo dėka stipriai buksavęs svečių puolimas sugebėjo įmušti vienintelį rungtynių įvartį, saugui perėmus kamuolį ir idealiu perdavimu prieš vartus išvedus komandos draugą. Iškart po pertraukos sulaukęs perdavimo iš brolio Tv.Eliošius privalėjo įmušti, bet pasiuntė kamuolį virš vartų. Jo indėlis į greitus „Lietavos“ išpuolius taip pat buvo matomas.

Saugas – Jevgenijus Zasavickis („Trakai“)

Antrose rungtynėse iš eilės riterių atraminis saugas J.Zasavickis žiba neįprastomis spalvomis. Apie jo nuveiktus tiesioginius ir pagal pareigybės aprašymą privalomus darbus griaunant varžovų atakas pasakyti kažko nauja negalima, bet „Trakų“ legionieriaus pavardė jau antrose rungtynėse iš eilės randama rungtynių protokole tarp įmušusiųjų įvarčius. Kai vyksta tokie fejerverkai, vieta turo rinktinėje skiriama be išlygų.

Saugas – Klaudijus Upstas („Stumbras“)

Rungtynes „Stumbras“ pradėjo taip prastai, kad ant suolo jas pradėjęs K.Upstas į aikštę buvo mestas nepraėjus nei pusvalandžiui, kai „Trakai“ pirmavo jau dviejų įvarčių persvara. Keitimas pasiteisino, kauniečiai iš miego pakilo, o jų puolimas ėmė rodyti gyvybės ženklus, o sau neįprastoje puolėjo pozicijoje rungtyniavęs futbolininkas ėmė neduoti ramybės varžovų gynybos linijai ir vos nebuvo apdovanotas, kai po Justino Januševskio klaidos galėjo iššokti prieš vartus, bet paskutiniu momentu kamuolį išmušė Deividas Česnauskis. Būtent K.Upstas uždirbo tą pirmąjį kampinį, po kurio, pratęsdami ataką, kauniečiai pelnė savo įvartį.

Saugas – Artiomas Gurenka („Trakai“)

Tiesiog neįtikėtina, kad tokias rungtynes sužaidęs žaidėjas savo sąskaitoje lieka be nieko. A.Gurenka kairiajame atakos flange užkūrė tokį festivalį, kad jį bandęs sustabdyti Ainas Bareikis tokias pramogas maloniai perleistų kiekvienam to paprašiusiam. Uždirbtas baudinys, eilė aštrių ir rezultatyviais galėjusių virsti perdavimų komandos draugams, smūgis į skersinį – „Trakų“ legionierius akivaizdžiai išsiskyrė aikštėje ir buvo vienas pavojingiausių prie „Stumbro“ vartų.

Puolėjas – Jurijus Vereščiakas („Utenis“)

Rungtynėse Utenoje abiejų komandų vartininkams daug darbo nebuvo, tačiau kone visuose epizoduose prie klaipėdiečių vartų sudalyvavo ir greitasis „Utenio“ puolėjas, nuolat laukęs savo šanso. Išnaudodamas savo greičio privalumus jis pirmajame kėlinyje pabėgo nuo varžovo ir iš krašto atliko puikų perdavimą komandos draugui, bet šis apmaudžiai į vartus nepataikė. Antrajame sugebėjo pasprukti iškart nuo poros gynėjų ir išlyginti rezultatą akistatoje su vartininku. Mačo pabaigoje įmušė ir antrą sykį, bet įvartis nebuvo įskaitytas dėl nuošalės taisyklės pažeidimo.

Puolėjas – Nerijus Valskis („Trakai“)

Penktose rungtynėse iš eilės mušantis N.Valskis į savo sąskaitą įsirašė jau trečiąjį dublį sezone ir vėl pakilo į snaiperių sąrašo viršų. Kaune jis šaltakraujiškai realizavo baudinį, o netrukus į vartus nukreipė nuo skersinio atsimušusį kamuolį. Dar pirmajame kėlinyje galėjo pasižymėti ir trečią sykį, bet iš geros pozicijos mušė virš vartų. Ir be šių momentų buvo labai aktyvus puolime, nuolat ieškojo kamuolio, stengėsi sudaryti progas ir komandos draugams.