„Savaitės interviu“: J. Mamajevas – apie gatvės šokius, Vokietiją, rezultatyvius perdavimus ir lietuvių kalbą

„Trakų“ saugas Jurijus Mamajevas – praėjusiame „SMScredit.lt A lygos“ sezone tapo tikru rezultatyvių perdavimų karaliumi. Jo sąskaitoje įrašytos net 25 komandos draugams sukurtos atakos.

Į Lietuvą Rusijoje gimęs futbolininkas atvyko dar būdamas paaugliu, todėl ją laiko savo namais. Dėl tėvų skyrybų priverstam pakeisti gyvenamąją vietą jaunuoliui tai buvo labai netikėta. Nepadėjo ir sunki adaptacija svetimoje šalyje. Nors J.Mamajevas lankė rusų mokyklą, tačiau kalbos barjeras vis tiek trukdė. Sunku buvo ir treniruotėse, todėl jis ne kartą 2–3 mėnesiams išvykdavo pas tėvą, bet į Lietuvą visada sugrįždavo.

Būdamas penkiolikos, futbolininkas nusprendė užsiimti gatvės šokiais – breiku ir galvoje jau sukosi mintys futbolą męsti. 

„Rusijoje treniravausi su Dmitrijumu Syčiovu, Aleksandru Šukovu – nacionalinės Rusijos rinktinės žaidėjais. Lietuvoje iš 85-ųjų metų gimimo – su Tadu Kijansku, visais 84-ųjų gimimo, tarp kurių – Saulius Mikoliūnas, Mindaugas Kalonas. Daug vaikinų žaidė rinktinėje“, – apie garsiausius žaidėjus, su kuriais teko treniruotis pasakojo J.Mamajevas

Pakviestas į peržiūrą „Stuttgart“ ekipoje po turnyro Olandijoje, saugas suprato, kad čia gali tapti profesionaliu žaidėju. Užteko vos savaitės treniruočių ir jam buvo pasakyta, kad bus galima pasirašyti kontraktą. Atrodė, kad viskas klostosi puikiai, tačiau J.Mamajevas vėl susidūrė su kalbos barjeru.

„Lietuvoje buvo lengviau, nes ten kalbama rusiškai, o Vokietijoje mažai kas kalbėjo, tik broliai Glebai, tačiau juos matydavau retai, nes vienas jų rungtyniavo dubleriuose, o kitas – jau pagrindinėje komandoje ir treniruodavosi šalia esančiose aikštėse. O aš – tik už jaunimo komandą. Gyvenau vienas ir neturėjau su kuo bendrauti, todėl vokiečių kalbą išmokau praktiškai per pusmetį. Pirmi du mėnesiai buvo labai sunkūs, nes niekas nenorėjo kalbėtis su nieko nesuprantančiu žmogumi. Keletą žodžių išmokau greitai, bet palaikyti dialogo negalėjau“, – apie gyvenimą Vokietijoje sakė trakiškis. 

J.Mamajevas įsitvirtino antrojoje „Stuttgart“ komandoje, tačiau svajojo žaisti pagrindinėje, todėl, sulaukus kvietimų iš Rusijos klubų, ilgai nedelsė. Tačiau, praėjus kuriam laikui, suprato, jog palikti Vokietiją buvo klaida, nes čia jis būtų galėjęs atsisikleisti labiau.

Nedaug trūko, kad J.Mamajevas apsivilktų Lietuvos rinktinės marškinėlius. Sutrukdė tik problemos su pasu, kurių niekas nepasistengė išspręsti, todėl negavęs Lietuvos pilietybės futbolininkas vėliau prisijungė prie Rusijos jaunimo rinktinės, treniravosi su nacionaline šios šalies vienuolike.

Labiausiai įsimintinomis rungtynėms saugas laiko mačą prieš Sankt Peterburgo „Zenit“ komandą „Petrovsky“ stadione, kur teko rungtyniauti prieš puikiai savo futbolininkus palaikiusių „Zenito“ sirgalių akivaizdoje. Jo komanda garsiajam klubui nusileido 0:1.

Savo karjeroje be Vokietijos J.Mamajevas taip pat žaidė keliose Rusijos lygose, taip pat Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje, tačiau nei viename klube ilgai neužsibūdavo. 

„Buvau be komandos, be to, pajutau, kad jau noriu namo. Rusijoje – nuolatiniai skrydžiai, kelionės. Jau buvo sunku. Atsirado geras variantas Lietuvoje. Atvykau, pamatė mane ir sutarėme“, – apie karjeros posūkį į „Trakus“ nedaugžodžiavo žaidėjas.

Praėjęs sezonas J.Mamajevui buvo išskirtinis. Atlikęs 25 rezultatyvius perdavimus jis pagerino Lietuvos rekordą.

„Iki tol ne kartą esu sakęs, kad dar vaikystėje aš labai mėgau atlikti perdavimus. Pats kartais pastebiu, kad dažnai perdavimo metu iki paskutinės akimirkos stebiu, kur skrieja kamuolys ir dėl jo labai pergyvenu. Man nesvarbu, kas atsitiks vėliau. Man svarbu, kad jis pasiektų tikslą – reikiamą koją ar galvą ten, kur planavau jį pasiųsti“, – perdavimų filosofiją dėstė J.Mamajevas.

Jau porą metų Lietuvoje gyvenantis futbolininkas puikiai supranta lietuviškai, tačiau kalbėti dar kuklinasi. Padeda ir praktika – kai kurie komandos draugai mažai kalba rusiškai, todėl treniruotėse tenka jiems paaiškinti lietuviškai.

Sauliaus Čirbos nuotr.