Pakruojietis A.Bagočius: „Futbolas man reiškia labai daug, bet prioritetas - šeima“

foto: Minsko "Dinamo"

„Kruojos“ futbolininkas Aivaras Bagočius yra tikrų tikriausias pakruojietis. Būtent šiame mieste jis užaugo ir būtent čia kažkada pradėjo lankyti futbolo treniruotes. Kai futbolo aikštėje žengė pirmuosius žingsnius Aivaras net nesvajojo, jog kažkada taps pirmuoju pakruojiečiu, debiutavusiu UEFA Europos lygoje.

Šis sezonas jo karjeroje išskirtinis ne tik dėl to – saugo ir puolėjo pozicijose galintis rungtyniauti žaidėjas pergalingose rungtynėse „Šiauliuose“ pelnė ir pirmą savo karjeroje įvartį A lygoje. Būtent šiandien, spalio 10 d. Aivaras švenčia gimtadienį, tad ta proga nusprendėme jį ne tik pasveikinti, bet ir plačiau pasikalbėti apie gyvenimą ir futbolą.

- Aivarai, esi tikrų tikriausias pakruojiškis, papasakok kada ir kaip pradėjai lankyti futbolo treniruotes?

- Viskas prasidėjo seniai, tada man buvo septyneri. Tiesiog pasakiau tėvams, kad noriu pradėti žaisti futbolą, nuo tada viskas ir prasidėjo, būtent tada pradėjau lankyti treniruotes.

- Kuo futbolas tave labiausiai sužavėjo, gal būdamas mažas išbandei save ir kitose sporto šakose?

- Dabar net sunku pasakyti, kuo būtent jis mane taip patraukė, tačiau tai man labai patiko ir nieko kito net nebandžiau. Tiesiog nebuvo noro blaškytis, nes pajutau, jog futbolas man yra sportas numeris vienas. Nuo septynių metų žaidžiau tik futbolą.

- Pakruojis – labai mažas miestelis, kuriame laisvalaikio praleidimo galimybės tikrai ribotos. Ar tai prisidėjo prie to, jog tapai futbolininku?

- Tikrai taip, nes viskas treniruočių lankymu nesibaigdavo. Kieme su draugais nuolatos spardydavome kamuolį, žaisdavome įvairius žaidimus, itin mėgome seną gerą žaidimą „štuka“ (šypsosi).

- Kada ir kaip supratai, jog futbolas tavo gyvenime gali tapti daugiau nei tiesiog pomėgiu?

- Jeigu atvirai, niekada apie tai negalvojau. Viskas gavosi visiškai savaime, bėgant laikui. Šiuo metu futbolas man tikrai yra ne tik pomėgis, bet ir darbas, o kai mėgsti savo darbą, tai – dvigubai geriau.

- 2004 m. „Kruoja“ nugalėjo II lygos šiaurės zonoje ir iškeliavo kelialapį į pirmą lygą. Ar pats kažką prisimeni iš „Kruojos“ pirmųjų sezonų pirmoje lygoje?

- Senokai visa tai buvo, nelabai kažką ir prisimenu. Gal nebent tai, jog žaidėjai buvo surinkti iš visos Lietuvos, daugiausiai iš Panevėžio.

- Papasakok apie savo debiutą pagrindinėje „Kruojos“ komandoje, kada tai įvyko ir kokie prisiminimai užlieja apie tai pagalvojus?

- Jei neklystu, debiutavau komandai vadovaujant treneriui Albertui Klimavičiui, tačiau kažkaip tas pirmasis mačas nelabai įstrigo atmintyje.

- Ar pats kada nors tikėjai, jog tokio miestelio kaip Pakruojis klubas gali prasiskinti kelią į UEFA Europos lygą?

- Manau, kaip ir visi, anksčiau apie tai net nebūčiau pagalvojęs. Labai džiugu, jog tai nutiko, mūsų komandai tai buvo didelis įvykis.

- 2011 m. daugeliui netikėtai persikėlei į Kuršėnų „Ventą“, kodėl kuriam laikui palikai savo miesto komandą? Ar nesigaili to sprendimo?

- Perėjau į Kuršėnų klubą todėl, kad kaip ir kiekvienas futbolininkas norėjau daugiau žaidybinio laiko. Tikrai nesigailiu tokio sprendimo, jei nori tobulėti, privalai rungtyniauti. Praktika yra labai svarbi.

- Šiame sezone po pertraukos vėl grįžai į „Kruoją“ ir ne tik debiutavai Europos lygoje, bet ir įmušei pirmąjį įvartį A lygoje per savo karjerą. Turint omenyje, jog esi pakruojiškis, ta akimirka buvo labai išskirtinė?

- Esu pirmasis pakruojietis, žaidęs UEFA Europos lygoje, o tai žinoti yra tikra garbė. Aikštėje stengiuosi ne tik dėl savęs ir komandos, bet ir dėl visų Pakruojo miesto gyventojų. Prisimenu tą pirmąjį įvartį A lygoje, džiaugsmas buvo dvigubas, įmušti visada yra labai smagu, nėra čia ko slėpti.

- Kokios patirties tau suteikė žaidybinės minutės Europos lygoje, pasijautė, jog tai – kitoks lygis?

- Nors aikštėje praleidau nedaug minučių, tačiau vos žengus ant vejos pajaučiau, jog tai – kitoks žaidimas ir visiškai kitas, daug aukštesnis futbolo lygis. Po tokių dvikovų supranti, kad tobulėti dar turi labai daug.

- Kokios tavo kaip futbolininko ateities ambicijos, ką norėtum pasiekti?

- Žiūrint į praeitį, vienas svarbiausių mano karjeros momentų buvo tos minutės žaistos UEFA Europos lygoje prieš Minsko „Dinamo“. Jei kalbame apie ateitį, norėtųsi vieną dieną su komanda iškovoti A lygos medalius, tai būtų nuostabu.

- Papasakok, koks esi už aikštės ribų, kokie tavo pomėgiai, kokie gyvenimo prioritetai?

- Mano charakteris labai gerai atsispindi aikštėje, aš esu kovotojas, draugiškas žmogus, siekiantis laimėjimų. Nesu namisėda, mėgstu adrenaliną. Futbolas – labai svarbi mano gyvenimo dalis, bet šeima man visada liks pirmoje vietoje.

- Ir pabaigai, ką norėtum palinkėti visiems Pakruojo futbolo mėgėjams?

- Ačiū jums, kad esate ir palaikote mus, palinkėsiu būti kartu su komanda visada – ir tada, kai sekasi, ir tada, kai nesiseka.