J.Januševskis itin skaudžiai išgyveno nesėkmę Estijoje

2016 metų sezone šalies vicečempionams „Trakams“ liko sužaisti vienerias rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“, kurios nieko nelems nei vienai, nei kitai ekipai. Kaip ir pernai, prieš paskutinįjį teisėjo švilpuką, „Žalgiris“ yra užsitikrinęs čempiono titulą, „Trakai“ – garantavę sidabrinius apdovanojimus.

Šią savaitę su Justinu Januševskiu, Arūnu Klimavičiumi ir Modestu Vorobjovu grįšime į šių metų pradžią ir prisiminsime, kas buvo gerai, o kas buvo blogai. Ši trijulė dar buvo pakalbinta prieš dvikovą su Jonavos „Lietava“ – kaip jie mato prabėgusius metus.

„Antrus metus iš eilės tapome vicečempionais. Klubui, kuris tik trejus metus žaidžia A lygoje, sakyčiau rezultatas neblogas, bet aišku, kad galėjome ir geriau sužaisti. Europoje gavome varžovą, prieš kurį galėjome žaisti, laimėti ir kopti toliau, o A lygoje taip pat galėjome labiau priešintis „Žalgiriui“. Deja, nepavyko Europoje ir „pasėdome“, – pokalbį pradėjo nuo klubo įkūrimo jame esantis J.Januševskis.

Sunkiai įsivažiavęs ir net vietą starto sudėtyje metų pradžioje praradęs ilgametis „Trakų“ vidurio gynėjas besibaigiant sezonui tapo tvirtu komandos ramsčiu. Deja, per UEFA Europos lygos rungtynes tokia forma dar nebuvo pasiekta.

„Tos abejos rungtynės su „Nomme Kalju“ buvo vienerios prasčiausių karjeroje. Po jų kelias dienas su artimaisiais net nekalbėjau. Buvau užsisklendęs savyje. Kurį laiką vis dar sugrįždavo tų rungtynių vaizdai, kad galėjau sužaisti geriau, kad nereikėjo padkato... Kiekvieno sezono pradžioje neįsivažiuoju į ritmą, o vėliau pagaunu ritmą ir žaidžiu neblogai“, – apie asmeninį pasirodymą kalbėjo J.Januševskis.

Kas buvo pozityviausio šiame sezone?

Pozityvu galime vadinti antrus metus iš eilės iškovotą antrąją vietą, taip pat stabilus žaidimas – nebijome žaisti su kamuoliu, daug atakuojame.

Ar labai pasikeitė „Trakų“ žaidimas, pasikeitus treneriams?

Dabar žaidžiame daugiau per kraštus, spaudžiame jų pusėje, neleidžiame lengvai įžaisti kamuolio. Tam tikri epizodai pasikeitė. Atėjus naujam treneriui, jaučiu, kad patobulėjau. Dabar ne taip bijau žaisti su kamuoliu.

Ko pritrūko „Trakams“, kad būtų metę iššūkį „Žalgiriui“?

Galbūt, stabilesnio atsarginių suoliuko. „Žalgirio“ suolelis yra apylygis, o mums jo pritrūko. Buvome prisirinkę kortelių, praradome daug taškų su silpnesnėmis komandomis. To ir pritrūko.

Dėl ko „Žalgiris“ timptelėjo į viršų: dėl A.Kaludžerovičiaus atvykimo ar Jurijaus Mamajevo ir Pavelo Kruko traumų?

Atvažiavus naujam puolėjui, „Žalgiris“ pridėjo labai stipriai, komanda pradėjo mušti daugiau įvarčių. O mums, aišku, kad trūko tiek J.Mamajevo, tiek P.Kruko. J.Mamajevas praėjusiais metais atliko labai daug rezultatyvių perdavimų, kurių šiemet mums ir pritrūko.

Čempionatas dar nesibaigė. Ar įmanoma nusiteikti likusioms rungtynėms šimtu procentų, jei puikiai žinai, kad jos nieko nebelemia?

Aš asmeniškai visada į aikštę einu nusiteikęs šimtu procentų. Esu įsitikinęs, kad ir komandos draugai norės sezoną užbaigti aukšta nata.