31 turas / Lap 03 , Kaunas
31 turas / Lap 03 , Vilnius
32 turas / Lap 07 , Vilnius
32 turas / Lap 07 , Kaunas
32 turas / Lap 07 , Marijampolė
33 turas / Lap 11 , Klaipėda
33 turas / Lap 11 , Marijampolė
33 turas / Lap 11 , Kaunas

I. Dedura – apie ilgą karjerą, pilvus ir žaidimą su sūnumi

I. Dedura – apie ilgą karjerą, pilvus ir žaidimą su sūnumi
Sauliaus Čirbos nuotr.

40–metis „Kauno Žalgirio“ gynėjas Ignas Dedura šiemet buvo vyriausiu A lygoje žaidusiu futbolininku. Nepaisant to, baigti karjeros jis dar neketina.

„Jei reikės ir būsiu reikalingas komandai kitais metais, tikrai padėsiu“, – šyptelėjo veteranas.

– Galima teigti, kad praėjęs A lygos sezonas nebuvo paskutinis jūsų karjeroje?, – alyga.lt paklausė I. Deduros.

– Jau pernai atrodė, kad čempionatas paskutinis, lyg ir ketinau pasitraukti. Tačiau nebuvau ir nesu nusibrėžęs konkrečios karjeros pabaigos ribos. Šio sezono pradžioje sulaukiau prašymo padėti komandai ir prisijungiau kaip žaidėjas. Jei reikia – kodėl gi ne? Esu tam pasiruošęs.

– O jei treneris Mindaugas Čepas paprašys ir vėl?

– Sportuoju ir treniruojuosi pilna jėga, tad jei reikės pagalbos, tikrai neprieštarausiu. Žinoma, jei surasime pajėgesnių futbolininkų, pasitrauksiu į šalį, tikrai nesiruošiu užimti kažkieno vietos aikštėje. Tuomet galėčiau būti M. Čepo asistentu greta aikštės, o ne joje.

– Neplanuojate atsisveikinimo rungtynių, kaip darė kiti jūsų bendražygiai?

– Tikrai ne. Man nereikia oficialaus pagerbimo ir rungtynių, kuriomis būčiau palydėtas į taip vadinamą užtarnautą poilsį. Į tokias atsisveikinimo šventes žvelgiu skeptiškai. Tai – ne man.

– Ne kiekvienas futbolininkas sugeba rungtyniauti iki 40–ies. Iš kur sėmėtės fizinių jėgų ir motyvacijos?

– Jei pavyksta aplenkti traumas, stengiuosi sportuoti iš paskutiniųjų. Mano motyvacinis varikliukas sako, kad jei sustosi – bus sunku vėl prisiversti pajudėti. Dabar žiūriu į kitus savo amžiaus futbolininkus, jau baigusius karjerą. Kai kurie vaikšto pilvus užsiauginę. Vertinu tai kaip savęs negerbimą. Man tai nepriimtina. Suprantu, kad ir pats netrukus nustosiu žaisti futbolą aukštu lygiu. Tačiau esu pasiryžęs dar rungtyniauti ir mėgėjų lygmenyje. Apleisti savo kūno negalima, reikia sportuoti.

– „Kauno Žalgiryje“ po truputį įsitvirtina jūsų 16–metis sūnus Matas Dedura. Koks jausmas žaisti vienoje komandoje su juo?

– Nesureikšminu to, kad jis mano sūnus. Jei bus vertas – žais ir toliau. Tikrai Mato neproteguoju ir M. Čepo neprašau, kad leistų į aikštę. Laikau jį lygiaverčiu komandos nariu, kaip ir kitus žaidėjus.

– Nuolaidų taip pat nesuteikiate?

– Jokiu būdu. Jis pats turi įrodyti savo vertę ir įtikinti trenerį, kad yra vertas vietos aikštėje. Žinoma, Matas dar jaunas ir galbūt M. Čepas kartais jį į aikštę leisdavo avansu. Tačiau reikia pripažinti, kad „Kauno Žalgiris“ neturi ilgo atsarginių suolo ir 7 lygiaverčių keitimų, kaip kitos komandos. Tad kartais tenka pasikliauti ir jaunais žaidėjais.

– Kokie „Kauno Žalgirio“ pasirengimo kitam sezono planai?

– Į pirmąją stovyklą rinksimės po Naujųjų metų. Bet grupelė jaunų futbolininkų sportinę formą palaiko jau dabar, jie treniruojasi tris kartus per savaitę. Permainų komandos sudėtyje tikrai bus, gali tekti formuoti naują sudėties branduolį.

– Tad ir 2019–aisiais stadionuose galime išvysti I. Dedurą?

– Jeigu dar vieną kitą kartelį įbėgsiu į aikštę – nenustebkite (juokiasi).