Futbolo legendos, Europos taurių metu atvykusios su savo klubais (I dalis)

Šiuo metu „SMScredit.lt A lygoje“ pertrauka, tačiau trys čempionato klubai jau pradėjo kovas tarptautiniame fronte, o Vilniaus „Žalgiris“ taip pat netrukus stos į kovą Čempionų lygoje. Lygos svetainė siūlo prisiminti legendinius futbolininkus, atvykusius su savo atstovaujamais klubais.

Robertas Prosinečki („Žalgiris“ – „Crvena Zvezda“)

„Žalgirio“, pirmame 1989–1990 metų sezono UEFA taurės etape eliminavusio Geteborgo IFK klubą iš Švedijos, kelyje atsidūrė pajėgi „Crvena Zvezda“ vienuolikė. Belgrado „Marakana“ nebuvo svetinga: sausakimšas stadionas matė, kaip jų numylėtiniai pirmame kėlinyje trypė žalgiriečius, o 55-ąją minutę pirmavo 4:0. Valdui Ivanauskui pavyko pelnyti garbės įvartį, tačiau vargu, ar daugelis tikėjo, jog vilniečiams atsakomajame mače pavyks likviduoti nemenką deficitą.

„Žalgiris“ namuose kovojo nuožmiai, tačiau 20-metis varžovų talentas R. Prosinečki puikiu smūgiu į tolimąjį vartų kampą atvedė „Crvena Zvezda“ į sunkią pergalę – 1:0. Trečiame etape Belgrado ekipos žygis baigėsi – jie bendru rezultatu 2:3 nusileido „Koln“ futbolininkams, tačiau kitame sezone iškovojo skambiausią trofėjų klubo istorijoje.

R. Prosinečki, Darko Pančevas, Dejanas Savičevičius, Siniša Mihajlovičius ir kiti atvedė „Crvena Zvezda“ vienuolikę į Čempionų lygos finalą, kuriame po baudinių serijos buvo įveikta Marselio „Olympique“ komanda. Nepasisekė tik vienai Belgrado klubo legendai – Draganui Stojkovičiui, 1990 metais palikusiam „Crvena Zvezda“ ir persikėlusiam būtent į Marselio klubą.

Po triumfo Čempionų lygoje kur kas labiau tituluotos Europos ekipos greitai išgraibstė Jugoslavijos futbolo deimantus, o R. Prosinečki buvo ne išimtis. Saugas persikėlė į Madrido „Real“, kiek vėliau – į „Barcelona“, bet šiuose klubuose ryškaus pėdsako nepaliko. Apibendrinant, po triumfo su „Crvena Zvezda“ futbolininkui koją kišdavo traumos: „Portsmouth“ ekipoje jis maudėsi šlovės spinduliuose, padėjęs šiai komandai neiškristi į trečią Anglijos divizioną.

Visgi R. Prosinečki yra vienintelis, gynęs dviejų skirtingų šalių garbę pasaulio čempionatuose ir juose pasižymėjęs. Itin reikšmingas įvartis buvo pelnytas 1998 metais, kai kovoje dėl trečiosios vietos Kroatija įveikė Nyderlandus. Šiuo metu buvęs futbolininkas stovi prie Azerbaidžano rinktinės vairo, o 2010–2012-aisiais treniravo „Crvena Zvezda“.

Augustine‘as „Jay-Jay“ Okocha („Panerys“ – „Eintracht“)

Rimtas išbandymas 1995 metų „Intertoto“ turnyre teko tuometiniam Vilniaus „Paneriui“. Sostinės klubas pateko į 12-ą grupę, kurioje vieno rato sistema varžėsi su Salonikų „Iraklis“, Plovdivo „Spartak“, Šteiro „Worwarts“ ir Frankfurto „Eintracht“ klubais. Vokietijos ekipa galėjo pasigirti skambiomis pavardėmis, o 21-erių A. Okocha tarp vyresnių futbolininkų tikrai nepasimetė.

„Žalgirio“ stadione vykusiame mače intrigos nebuvo: vilniečiai abiejuose kėliniuose praleido po du įvarčius ir 0:4 pralaimėjo kur kas pajėgesnei komandai. Tą kartą „sausus“ vartus išsaugojo pasaulio ir Europos čempionate triumfavęs vartininkas Andreasas Kopke. „Panerio“ odisėja baigėsi surinkus vieną tašką ir grupėje užėmus paskutiniąją – penktąją – vietą.

A. Okochos karjera kiek vėliau pakrypo į Stambulo „Fenerbahce“, o po to – į Paryžiaus „Saint-Germain“ bei Boltono „Wanderers“ klubus. Nigerietį, padėjusį Prancūzijoje įsitvirtinti brazilui Ronaldinho, Paryžiaus ekipa įsigijo už beveik 14 mln. svarų sterlingų – tada saugas tapo brangiausiu visų laikų Afrikos futbolininku. Anglijoje A. Okocha tapo sirgalių numylėtiniu ir Boltono komandos lyderiu.

Ilgametis Nigerijos rinktinės saugas bei kapitonas nė sykio nebuvo pripažintas geriausiu Afrikoje, tačiau tokio pobūdžio titulą savo šalyje susižėrė net septynis kartus. A. Okochos pavardė yra linksniuojama tarp iškiliausių visų laikų Juodojo žemyno futbolininkų, o pastaruoju metu „Jay-Jay“ siekia tapti savo gimtinės futbolo federacijos prezidentu. Afrikiečio teigimu, įsimintiniausią įvartį jis pelnė 1993 metų Vokietijos čempionate, kai baudos aikštelėje „išmaudė“ kelis gynėjus bei tuometinį Karlsrūhės SC vartininką Oliverį Kahną.

Kakhaberas Kaladzė („Žalgiris“ – „Dinamo“)

1999–2000 metų Čempionų lygos sezonas „Žalgiriui“ prasidėjo puikiai: vilniečiai bendru santykiu net 5:0 sutriuškino Ararato „Araks“ klubą iš Armėnijos, tačiau antrame etape užšoko ant meškos – praėjusio sezono turnyro išsišokėlio Kijevo „Dinamo“. Ukrainos ekipa, tuomet jau išsiskyrusi su Andrejumi Ševčenka, buvo nužygiavusi iki pusfinalio, kuriame nusileido Miuncheno „Bayern“.

Pirmąjį mačą Valerijaus Lobanovskio kariauna, išlaikiusi beveik visus pagrindinius įspūdingo sezono kalvius, laimėjo 2:0 ir į Vilnių keliavo su užtikrintu pranašumu. Sensacijos „Žalgiris“ nesukūrė: vilniečiai, kurių gretose tuo metu rungtyniavo Klaipėdos „Atlanto“ gynėjas Andrius Jokšas ir Jonavos „Lietavos“ treneris Robertas Poškus, nusileido minimaliu rezultatu – 0:1. Įvartį ukrainiečiams pelnė dabartinis „Dinamo“ treneris Sergejus Rebrovas.

Be šio puolėjo „Žalgirio“ trenerio Kęstučio Latožos pagyrų sulaukė dar vienas varžovų žaidėjas – 21-erių gynėjas K. Kaladzė. „Milan“ klubas nesnaudė ir 2001 metais įsigijo šį gruziną už 16 mln. eurų. Futbolininkas madų sostinėje praleido beveik dešimtmetį, sykį tapdamas Italijos čempionu bei po du sykius triumfuodamas Čempionų lygoje ir UEFA Supertaurėje. Gynėjas 15 metų atstovavo Gruzijos rinktinei, o savo karjerą baigė „Genoa“ klube.

K. Kaladzė daug atidavė savo šalies futbolui, tačiau 2001-aisiais užpuolikai pagrobė jo brolį Levaną, kuris po penkerių metų buvo rastas negyvas. Šiuo metu legendinis Gruzijos futbolininkas yra savo šalies energetikos ministras.