Darius Urbelionis: „Klausimas - ar visi supratome ir įvertinome savo vaidmenį?.. Apie tai turime pam

foto: Zenonas Šilinskas

Lietuvos futbolo federacijos sezonas uždarytas. Aiškios visų lygų lentelės, paskelbti ir sąrašai geriausiųjų, kuriuos rinko specialistai ir sirgaliai. Geriausio 2013 m. Lietuvos pirmenybių trenerio rinkimuose Alytaus „Dainavos“ treneris Darius Urbelionis tarp 26-ių nominantų įvertintas dešimta vieta. Kaip savo darbą, rezultatus vertina pats D. Urbelionis?

- Kaip vertinate pagrindinės „Dainavos“ komandos pasirodymą A lygos čempionate?

- Į šį klausimą pilnavertiškai galiu atsakyti tik iš dalies, nes komandai vadovavau ne visą sezoną. Manau, sezoną galima būtų vertinti patenkinamai. Pagal sugebėjimus esame ten, kur ir turime būti. Kitas klausimas - ar galėjome pasiekti daugiau? Taip - visuomet galima padaryti geriau. Tik tuomet reikia kelti aukštesnius reikalavimus sau ir stengtis viršyti savo galimybes, nugalėti save ir stengtis pakilti laipteliu aukščiau nei vakar - treniruotėje, ypač rungtynėse.

- Komandos rezultatus įvertinote patenkinamai. Galbūt matote ir savo klaidų?

- Pasakysiu paprastai - neklysta tik tie, kurie nedirba. Taip, į šią poziciją patekau pakankamai jaunas ir šiek tiek „žalias", su gan nedidele patirtimi bei tikrai nekupinu žinių bagažu. Tačiau gyvenimas eina į priekį, o tai ką tu žinojai vakar ir kas tau padėjo pasiekti kažkokį rezultatą, šiandien gali būti nenaudinga. Vien skaitydamas knygas ar žiūrėdamas televizorių reikiamos patirties neįgysi - būtinai reikia praktikos.

Man likimas suteikė šansą - aš juo pasinaudojau ir, manau - egzaminą išlaikiau. Juk net ir aukščiausio lygio treneriai po kiekvieno sezono turi apie ką pamąstyti, ką paanalizuoti, įvertinti, iš ko pasimokyti. Žmogus, norintis eiti į priekį bei tobulėti, nepriklausomai nuo amžiaus ir patirties, turi įvertinti tai kas buvo praeityje ir numatyti tai, kas bus ateityje - turėti viziją. Džiaugiuosi, kad mes nepatekome į dar didesnę duobę, netgi palypėjome šiek tiek aukštyn.

Noriu padėkoti klubo vadovams už parodyta pasitikėjimą ir suteiktas galimybes. Priimdami sprendimą paskirti mane į šias pareigas, jie tikrai rizikavo daugiau nei aš, priimdamas jų pasiūlymą...

- Kokių klaidų patartumėte „Dainavai” nekartoti?

- Dėl klaidų... Man sunku būtų objektyviai įvertinti kažkokias klaidas. Galbūt klubas nepataikė pasirinkdamas žaidėjus, kurie turėjo vesti komandą į priekį, taip pat kyla abejonių dėl kai kurių užsieniečių, buvusių komandoje naudos, tačiau tai tik prielaidos.

- Netrūko įvairiausių akimirkų – ne tik pergalių ar pralaimėjimų. Kas įsiminė labiausia, ką galbūt norėtumėte užmiršti?

- Maloniausia pergalė buvo pirmoji vadovaujant komandai – 5:1 - Šiauliuose. Skaudžiausi pralaimėjimai, matyt, kad kovojant su artimiausiais turnyro lentelės kaimynais. Konkrečiau - tai du pralaimėjimai „Bangai“ (1:2 Gargžduose ir 0:1 Alytuje) bei „Šiauliams“ namuose (0:1).

Teigiamas rezultatas minėtose rungtynėse galėjo duoti teigiamą postūmį komandai. Man pralaimėti visuomet skaudu, tačiau nusivilti – dar skaudžiau. Didžiausias nusivylimas - tai mūsų komandos žaidėjų tarpusavio konfliktas, rungtynių metu virtęs nepateisinamomis muštynėmis. Tą epizodą norėčiau ištrinti iš savo atminties.

- Dėl bokso futbolo aikštėje. Prisidėjote prie tų, kurie atsiprašė sirgalių, futbolo bendruomenės. Padaigio ir Vitukyno konflikto klausimu turėjote savo poziciją. Kokia ji?

- Savo poziciją dėl Padaigio ir Vitukyno konflikto komandos susirinkime išsakiau man svarbiausiems žmonėms - žaidėjams. Ar jie mane suprato? Tikiuosi. Noriu pasakyti, kad tai nebuvo spontaniškas epizodas, o iš lėto pūtęsis ir sprogęs burbulas. Tai taip pat nebuvo tik dviejų žmonių konfliktas, jame betarpiškai dalyvavome mes visi. Tik klausimas - ar visi supratome ir įvertinome savo vaidmenį? Apie tai turime pamąstyti asmeniškai ir daryti viską, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų.

- Kaip manote, kas labiausiai įtakojo sezono rezultatus?

- Komandos rezultatus įtakoja klubo vadyba ir sportinė dalis - treneris, žaidėjai, treniruočių kokybė, sąlygos. Aš prisidedu kuriant sportinę klubo dalį - už ją ir atsakau.

Pagrindiniai rezultatų kūrėjai buvome mes patys - aš ir žaidėjai. Nesu linkęs ieškoti pasiteisinimų dėl ne itin gerų rezultatų kažkokiuose pašaliniuose faktoriuose, tačiau nemaloniai nustebino miesto valdžios požiūris į reprezentacinę komandą. Žinant gilias „Dainavos" klubo tradicijas ir populiarumą, miesto dėmesys ir pagalba turėtų būti ženkliai didesnė.

Kaip ten bebūtų - rezultatai atspindi mūsų meistriškumą. Tiesa, neretai mums pritrūkdavo ir neatsiejamo sporto palydovo - sėkmės, bet, kaip sakoma - sėkmę reikia užsitarnauti. Pats tiesiausias kelias į sėkmę - sunkus darbas. Tikriausiai, kiek įdėjome darbo, noro ir nuoširdumo - tiek sėkmės ir gavome.

- A lyga „Dainavai“ šiemet buvo nevienintelė kovų aikštelė. Ką galime pasakyti apie taurės turnyrą, kuriame buvo pasiektas ketvirtfinalis ir viena koja žengta į pusfinalį?

- LFF taurėje turėjome galimybę žengti toliau. Nors rungtynių rezultatas Gargžduose ir atrodo triuškinantis, tačiau jis tikrai neatspindi tikrosios įvykių eigos. Taip, pirmasis kėlinys nepavyko, tačiau antrame perėmėme iniciatyvą, turėjome progų, pasiekėme įvartį, kuris, deja, nebuvo įskaitytas.

Po atsakomųjų ketvirtfinalio rungtynių teko draugiškai pasikalbėti su teisėju, fiksavusiu nuošalę tame epizode ir galiu pasakyti, kad savo sprendimu jis užtikrintas nebuvo. Ta situacija palaužė komandos dvasią. Vėliau stiprinome puolimą gynybos sąskaita, tačiau sprendimas nepasiteisino. Taurės turnyras - tai galimybė, kuriuo mes nesugebėjome pasinaudoti.

- Pagrindinė „Dainava“ - aštunta, tačiau dubleriai – ketvirti, o senjorai - čempionai. Džiugina?

- Jeigu žiūrėtume per tą prizmę, kad labai gerai - būtų medaliai, o puikiai - pirmoji vieta, ketvirtą vietą vertinčiau kaip tikrai gerą rezultatą. O „Dainavos" senjorų rezultatai - puikūs. Noriu juos pasveikinti, o ypač tuos, kuriuos pažįstu asmeniškai. Šaunu, kad jaunieji Alytaus futbolininkai turi į ką lygiuotis ir iš ko pasimokyti.

- Apie jaunąją „Dainavą“. Per nepilnus pusę metų čia Alytuje, matyt, susipažinote su klubo visų amžiaus grupių, sporto ir rekreacijos centro trenerių ir jų auklėtinių pasiekimais - Lietuvos čempionai dvejose amžiaus grupėse ir pan. Alytaus futbolas, „Dainava“ turi ateitį?

- Vaikų, jaunimo komandų rezultatai - geri jau ne pirmus metus. Alytuje visuomet būdavo talentingų vaikų, dirba puikūs ir kvalifikuoti treneriai, kas sąlygoja ir rezultatus. Alytų aš pavadinčiau savotišku Lietuvos futbolo lopšiu, išauginusiu aukšto lygio futbolininkų, įvairiais laikotarpiais atstovavusių ir atstovaujančių įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms.

- Į istoriją pakote kaip treneris, kurio vadovaujama komanda A lygos čempionate per sezoną tesužaidė aštuonerias rungtynes, visą kitą laiką praleido varžovų stadionuose arba „namų“ aikštėje Kaune. Situacija mieste lyg gerėja – po ilgų maldavimų „Dainava“ pagaliau jau buvo įleidžiama treniruotis pagrindiniame stadione, nors dar nebaigtas, pradėjo veikti dirbtinės dangos stadionas, planuojamas netgi uždaras maniežas? Kaip vertinate Alytaus futbolo infrastruktūros profesionalėjimą?

- Alytaus futbolo infrastruktūros plėtojimas labai džiugina ir nuteikia optimistiškai. Tai bene svarbiausia grandis, kurios trūksta pagrindinei komandai, norint siekti aukštesnių rezultatų. Svarbiausia, kad projektai neužsigulėtų valdininkų stalčiuose ir neužstrigtų pusiaukelėje.

- Darius Urbelionis – tai treneris, kuris gavęs naują „Dainavos“ komandos pasiūlymą pasakytų „taip“, „ne“ ar „reikia pagalvoti“? Jeigu atsakymas nebūtų „ne”, kada pradėtumėte pasirengimą sezonui? Jeigu atsakymas būtų “ne” - ko „Dainavai” palinkėtumėte ateityje?

- Dėl savo ateities Alytuje dar nieko negaliu pasakyti, tačiau „Dainavai" bet kokiu atveju linkiu tik viso ko geriausio. Laikas, praleistas Alytuje, ko gero bus vienas įsimintiniausių mano gyvenime.