A.Veselinovičius apie Lietuvą, „Trakų“ barjerą, „Sūduvos“ legionierius ir T.Radzinevičių

Marijampolės „Sūduvos“ vyriausiasis treneris Aleksandras Veselinovičius gegužės mėn. viduryje svečiavosi miesto radijo stoties „Kapsai“ laidoje „Į vienus vartus“. Joje specialistas papasakojo apie gyvenimą Lietuvoje, banguotą ekipos žaidimą bei artėjantį UEFA Europos lygos atrankos turnyrą.

Treneri, antrą sezoną dirbate Lietuvoje bei treniruojate Marijampolės futbolo klubą „Sūduva“. Kokie įspūdžiai po praleisto laiko Lietuvoje bei Marijampolėje?

Serbijoje žinome, kad tai sportiška, krepšinio šalis. Čia taip pat žinome ir futbolo klubus: „Žalgirį“, „Sūduvą“, „Atlantą“ – komandas, kurios yra žaidusios UEFA atrankos turnyruose.

Kalbant apie gyvenimą Lietuvoje, tai priklauso nuo pačio žmogaus, kiek jam įdomu pažinti šalies kultūrą, istoriją, papročius. Negalėčiau pasakyti, kad žinau viską, bet esu iš tų, kurie domisi nauja vieta, tradicijomis, gyvenimo būdu. Žinote, tai jau penkta šalis, kurioje dirbu. Jau pabuvojau Belgijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Rusijoje, dabar esu Lietuvoje. Kiekviena šalis yra savita.

Lietuviai – labai malonūs žmonės. Nors Marijampolė nedidelis miestas, bet labai mylintis sportą, palaikantis savo miesto komandas. Kaip žiūrovas dažnai apsilankau moterų krepšinyje, nes labai patinka krepšinis. Taip pat matau, kaip žmonės mėgsta futbolą, kaip dėl jo serga. Čia esu pusantrų metų ir galiu pasakyti, kad įspūdžiai patys geriausi. Labai graži Lietuvos gamta. Mažai pasaulyje valstybių, kuriose būtų tiek daug ežerų. Tiek man, tiek mano šeimai prisiminimai apie gyvenimą jūsų šalyje išliks amžinai.

Pakalbėkime apie futbolą. Kaip vertinate dabartinę komandos situaciją, kokią matote perspektyvą?

Situacija čempionate įdomi. Iš dešimties komandų šį sezoną žaidžia tik aštuonios komandos, todėl kokybė pakilo, visos komandos tapo rimtesnės, geriau organizuotos ir disciplinuotos. Akivaizdu, čempionato komandos padalintos į dvi dalis: keturios vedančiosios ir keturios, esančios žemiau lentelėje, tačiau su jomis nėra lengva žaisti. Rezultatai rodo, kad su kiekvienu varžovu dėl taškų tenka kovoti.

Kalbant apie „Sūduvą“, po keturių antro rato rungtynių, yra viršuje, nors pradžia nebuvo sėkminga. Kai kurie rezultatai buvo tokie, kokių nesitikėjome. Tačiau sportas yra toks dalykas, kurį sunku prognozuoti. Balandį pasisekė pagauti ritmą ir turim rezultatą. Tvarkaraštis buvo labai įtemptas, per 18 dienų mes turėjome 6 rungtynes, tai pasijuto po akistatos su „Trakais“, nes tai buvo 9-tos rungtynės per mėnesį. Vėliau turėsime šiek tiek laiko atstatyti jėgas, pasigydyti traumas.

Manau, kad „Sūduvai“ viskas prieš akis ir kovosime iki pabaigos dėl medalių. Svarbiausia, kad po 4 metų pertraukos „Sūduva“ žais Europos lygos atrankos turnyre, tai svarbu mums, svarbu sirgaliams, Marijampolės miestui, Lietuvai.

Sezonas labai banguotas – kilimai, kritimai. Pvz. „Trakų“ niekaip nepavyksta įveikti. Kas tai, fizinio pasirengimo bėda ar žaidėjų trūkumas?

Labai geras ir protingas klausimas, bet futbolas – labai specifinis ir neprognozuojamas žaidimas. Čempionatas yra ilgas, tęsiasi nuo kovo iki lapkričio pabaigos, tad pasiekti, kad komanda žaistų tolygiai yra neįmanoma, ir tai problema ne tik Lietuvos čempionato, taip yra visur. Kartais buvo kokybiškas žaidimas, bet nepasiekėme pageidaujamo rezultato, o kartais rezultatas pralenkė rungtynių kokybę. Reikia į viską žiūrėti realiai.

Kalbant apie fizinį pasirengimą, jau sakiau, kad per 18 dienų turėjome 6 rungtynes, bet nei vienos rimtos traumos, tik Tomas Radzinevičius patyrė raumens traumą rungtynėse su „Žalgiriu“, su kuriuo pirmą kartą šiame sezone žaidėme ant natūralios dangos. Buvo sunkios rungtynės, bet tik viena trauma. Tai įrodymas, kad fiziškai komanda pasirengusi gerai. Praėjusiame sezone taip pat turėjome nedaug traumų. Lietuvoje visos komandos, išskyrus „Žalgirį“, turi nedaug atsarginių žaidėjų.

Taip yra pat dar vienas rodiklis, kad komanda yra gerai pasiruošusi – gaunamų kortelių skaičius. Prasčiau pasiruošusių ekipų futbolininkai jų gauna daugiau.

Sugrįžtant prie „Trakų“ komandos, čia veikia nepaaiškinamas dalykas. Nors mes žaidžiame gerai ir esame nusipelnę daugiau, bet jiems labai sekasi surinkti taškus. Tai stiprus varžovas, prieš kurį rungtyniaujame sunkiai, kai prieš kitas komandas žaisti daug lengviau. Reikia pripažinti, kad daugelį rungtynių pralaimėjome dėl padarytų klaidų, už kurias buvome nubausti. Nenoriu sumenkinti „Trakų“ pergalių, bet jas daugiausiai lėmė mūsų pačių klaidos.

Norisi iš jūsų išgirsti legionierių vertinimą. Galbūt sunku tai padaryti, nes ir jūs iš Balkanų? Kaip sekasi komandai susižaisti?

Esu atviras, todėl man nesunku atsakyti į Jūsų klausimą, nors legionieriai ir iš Balkanų šalių. Yra žaidėjai, kurie žaidžia kokybiškai arba blogai, profesionaliai arba mėgėjiškai, rimtai dirbantys arba tinginiai, disciplinuoti arba neatsakingi. Imdamasis dirbti su komanda, visada noriu, kad žaistų vietiniai žaidėjai, bet, kai nėra vietinio žmogaus reikiamai pozicijai, tuomet reikia kviesti legionierių, kuris gali padėti. Klausiate manęs, kodėl tiek daug žaidėjų iš Balkanų?

Aš futbole jau 30 metų. Žinau jų mentalitetą, mąstymą, jų požiūrį į žaidimą. Praėjusį sezoną turėjom žaidėjų iš Italijos, Serbijos, Ispanijos, Baltarusijos, dabar – iš Kroatijos, Serbijos ir Bosnijos. Nenorėčiau dabar jų vertinti kažkokiais pažymiais. Galiu pasidžiaugti, kad komandos narių tarpusavio santykiai puikūs, gera atmosfera persirengimo kambariuose, žaidėjai draugai ir už aikštės ribų.

„Sūduvos“ legionieriai – šeimų vyrai, su rimtu požiūriu į žaidimą, džiaugiuosi jų atsakingumu. Jie greitai supranta reikalavimus, būdingus lietuviškam futbolui. Bendrai, „Sūduvos“ šiuo metu turimi legionieriai yra su didele patirtimi. Aišku, sezono pabaiga parodys viską, bet mūsų su klubo vadovybe tikslas buvo pakviesti žaidėjus, kurie savo profesionalumu padėtų siekti pergalių.

Komandoje daug saugų. Ar nepritrūks puolėjų, kai Tomas Radzinevičius šiuo metu yra traumuotas?

Galiu pasakyti, kad jaučiu didelį malonumą matydamas kaip Tomas žaidė praėjusį sezoną ir kaip žaidžia šį sezoną. Džiaugiuosi, kad jis yra vietinis žaidėjas. Žmogui – 35 metai ir tu matai jo atsidavimą žaidimui. Daugelis jam prognozavo karjeros pabaigą, bet praėjusį sezoną jis pademonstravo puikų žaidimo lygį. Puikus puolėjas, bet taip, amžius Tomui jau neleidžia prognozuoti žaidimo toli į ateitį.

Dažnai trenerio klausiama, kodėl žaidžiama su vienu ar trim puolėjais? Viskas priklauso nuo komandos gebėjimo komunikuoti, veikti erdvėje, žaidimo organizavimo. Žinote, yra didelis skirtumas, kai žaidėjas valdo žaidimą ir kai žaidėją valdo žaidimas, todėl nėra svarbu kiek puolėjų. Svarbiausia, kad būtų komandinis žaidimas, kad žaidime dalyvautų visu pozicijų žaidėjai.

Tikėkimės, kad Tomui bus viskas gerai ir toliau jis džiugins sirgalius gražiu žaidimu. Pasikartosiu, kad labai džiaugiuosi T.Radzinevičiaus profesionaliu žaidimu.

Artėja Europos lygos atrankos turnyras. Ar planuojate pokyčius komandoje?

Žinote, būtų nerimta, jeigu aš dabar pradėčiau kalbėt apie pokyčius. Dabar svarbu man, komandai, sirgaliams, miestui ir Lietuvai, kad „Sūduva“ žais Europos lygos atrankos turnyre. Norisi tikėti, kad „Sūduvai“ ir kitoms Lietuvos komandoms pasiseks praeiti kuo toliau.

Mėnesio pabaigoje turėsime pauzę, o birželį žaisime trejas rungtynes. Tada žiūrėsime į žaidėjų fizinę formą, galbūt kai kurie jų susilauks pasiūlymų iš kitų komandų. Kol kas anksti kalbėti. Taip, „Sūduvos“ klubas turi planų, bet dar anksti apie tai kalbėti.

Giedriaus Zubricko nuotr.