A.Rybakas vis dar siekia pakelti komandos dvasią po nesėkmės Estijoje

Prieš dvi savaites Valdą Urboną „Trakų“ vyriausiojo trenerio poste pakeitęs Albertas Rybakas per dvejas rungtynes iškovojo vieną pergalę ir patyrė vieną pralaimėjimą, o trečiadienį sieks ir dar vienos pergalės Jonavoje prieš šeštą vietą čempionate užimančią „Lietavos“ komandą.

Jo prioritetų sąraše vis dar išlieka punktas – atstatyti žaidėjų psichologinę būklę, kuri po pralaimėjimo Talino „Nomme Kalju“ klubui dar nėra tokia, kokią norėtų matyti specialistas iš Baltarusijos. 

„Viskas įvyko labai greitai ir labai netikėtai. Laiko svarstyti nebuvo, todėl iškart pasakiau – taip“, – apie vadovų pasiūlymą perimti vairą oficialiai svetainei sakė A.Rybakas.

Po sprendimo lengvai užmigote pirmą naktį?

Man tai ne pirmas kartas. Tokioje situacijoje esu atsidūręs ir Baltarusijoje, todėl šįsyk psichologiškai tokiam scenarijui buvau labiau pasiruošęs. Negaliu pasakyti, kad darbo atžvilgiu lengviau, nes čia ir žaidėjai kiti, ir jų mentalitetas kitoks. Čia viskas kiek kitaip.

Sakykite, kas pasikeitė jums tapus vyriausiuoju treneriu?

Visų pirma, aš dabar atsakingas ne tik už vartininkus, o už visą komandą. Dabar turiu daugiau funkcijų, daugiau atsakomybės. Aš klubo karys, todėl privalau laikytis klubo filosofijos ir ideologijos. Yra iškeltos užduotys, reikalavimai, kurių turiu laikytis, tam kad kažko pasiektumėme.

Ar teisus būsiu sakydamas, jog pirmasis jūsų tikslas buvo atstatyti komandos psichologinę būklę?

Be abejonės. Mes patyrėme gan stiprų smūgį, todėl reikėjo sulaikyti emocijas ir pradėti eiti pirmyn. Šis procesas dar nėra baigtas.

Bet juk prieš rungtynes su „Uteniu“ atrodė, kad lyg jau ir viskas gerai...

Tose rungtynėse susidėjo labai daug mikromomentų. Reikia, kad jų būtų daugiau pozityvių, kad rezultatas būtų stabilus. Šįkart kai kuriose situacijose to stabilumo trūko – vieną atkarpą sužaisdavome lyg ir gerai, tačiau kitoje atkarpoje netrūko klaidų. Ir tai ne tik psichologiniai dalykai.

Kaip manote, kiek laiko prireiks, kad komanda vėl būtų pike?

Labai sunku pasakyti. Tikrai negaliu teigti, jog duokite man savaitę ar duokite mėnesį ir viskas bus gerai.

Bet sutikite, pažiūrėjus į turnyro lentelę, supranti, kad laiko nėra tiek daug...

Sutinku. Dėl to ir sakau, kad pirmas uždavinys padaryti tai, kad žaidėjai vėl tikėtų tuo, ką daro.

O kokie kiti uždaviniai?

Pasakyčiau taip, kad toliau eina uždavinių kompleksas, o ne atskiri uždaviniai. Yra prasidėjęs veiksmų procesas, kuris turi duoti rezultatą. Kalbu tiek apie treniruočių procesą, tiek apie vidinę komandos virtuvę, tiek apie kitus dalykus. Tikrai nėra taip, kad vienas dalykas būtų labai svarbus, o kitas nelabai svarbus. Čia svarbu bus surinkti visas smulkmenas ir iš jų padaryti svarbų dalyką.

Ar rungtynėse su „Lietava“ jau matysime tų smulkmenų darinį?

Provokuojate mane dėl terminų (šypsosi). Komandoje yra naujų žaidėjų, kuriems reikia laiko priprasti. Viskas nepasidaro per vieną dieną, tačiau viskas yra daroma, kad ryšiai tarp jų būtų kuo greičiau kuo tampresni.

Ką galite pasakyti apie tuos naujus žaidėjus?

Tarkime, Mantas Leonavičius arba Rokas Masenzovas nėra nauji žaidėjai. Jie tiesiog dabar įkomponuoti į pagrindinę komandą. Kažkas geriau gavosi, kažkas prasčiau, bet reikia dirbti ir žiūrėti į priekį. Aš visiems žaidėjams pasakiau, kad šansą turės visi. Ar juo pasinaudos, tai priklausys nuo jų pačių pastangų.

Taip pat prie mūsų prisjungė Alma (Wakili), tačiau jį vertinti dar sunku. Jis geras žaidėjas, tačiau vienerių rungtynių nepakanka, kad jis tinkamai įsilietų į komandos gretas. Esu įsitikinęs, kad jo progresą mes pamatysime labai greitai.

O Matas Gudaitis? Ką jis per tas tris minutes galėjo įrodyti?

Treneriui toks keitimas yra labai svarbus. Gal kažkam pasirodė, kad šiuo sprendimu bandžiau tempti laiką, tačiau nieko panašaus. Norėjau pažiūrėti, kaip šis jaunas žaidėjas įsilies tokiu sunkiu momentu, kai komanda pirmauja vieno įvarčio persvara. Aš per tas tris minutes pamačiau gerokai daugiau negu gali pasirodyti.

Kaip „Trakai“ žais prieš „Lietavą“?

Kol kas plano atskleisti negaliu (šypsosi).

Tada grįžkime prie tų dvejų rungtynių su „Sūduva“ ir „Uteniu“. Kokius galėtumėte išskirti teigiamus dalykus?

Vienas iš tokių dalykų būtų – sugebėjimas atsitiesti ir laimėti rungtynes, kuriose varžovai turėjo dviejų įvarčių persvarą. Taip pat išskirčiau progų skaičių. Deja, daugelio mes nerealizavome, tačiau progų tiek su „Sūduva“, tiek su „Uteniu“ turėjome tikrai gana daug.