32 turas / Spa 16 , Kaunas
32 turas / Spa 16 , Telšiai
32 turas / Spa 17 , Gargždai
32 turas / Spa 18 , Kėdainiai
25 turas / Spa 20 , Kaunas
23 turas / Spa 24 , Alytus
Tiesiogiai 20 turas / Spa 27 18:00 , Kaunas
Tiesiogiai 20 turas / Spa 27 20:00 , Vilnius
Tiesiogiai 33 turas / Spa 29 18:00 , Vilnius
Tiesiogiai 33 turas / Spa 30 13:00 , Kėdainiai
Tiesiogiai 33 turas / Spa 30 19:00 , Vilnius
Tiesiogiai 33 turas / Spa 31 13:00 , Kaunas
Tiesiogiai 33 turas / Spa 31 15:00 , Panevėžys
Tiesiogiai 29 turas / Lap 03 18:00 , Marijampolė

D.Česnauskis: „Aš nelaikau savęs patriotu – aš esu patriotas!”

D.Česnauskis: „Aš nelaikau savęs patriotu – aš esu patriotas!”
foto: atlantas.lt
Net septyni „Trakų“ klubo žaidėjai per savo karjeras yra atstovavę Lietuvos nacionalinei arba Lietuvos jaunimo rinktinei. Dar keli jaunių ir jaunučių rinktinėms. Jie niekada nepamirš, ką reiškia atstovauti šaliai, atstovauti vėliavai bei prieš rungtynes kartu su komanda giedoti valstybinį himną.
 
„Jausmas, kurio žodžiais nenupasakosi. Tai reikia jausti – kilnus, pagarbus ir priverčiantis susimąstyti. Kad ir kaip banaliai beskambėtų, tačiau vilkėti nacionalinės rinktinės marškinėlius yra tikra garbė. Aš nelaikau savęs patriotu – aš ir esu patriotas! Aš keturiolika metų žaidžiau užsienyje skirtingose šalyse, tad turėjau pakankamai laiko suprasti, kad niekur nėra taip gerai, kaip namie.
 
Vasario 16 – oji ir kovo 11 – oji tėra tik datos, tačiau kiekvienam Lietuvos piliečiui jos turi būti labai svarbios. Tos datos mums suteikė galimybę turėti, ką turime labai vertinti ir branginti – laisvę“, - sakė 57 kartus Lietuvos rinktinės aprangą vilkėjęs „Trakų“ kapitonas Deividas Česnauskis.
 
Jaunesnės kartos atstovas Lukas Kochanauskas su Lietuvos valstybe yra vienmetis. Kai Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną priėmė Atkuriamojo Seimo aktą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, būsimajam „Trakų“ futbolininkui buvo vos 12 dienų.
 
„Tikiuosi, kad mums neteks to išgyventi, ką išgyveno tie, kurie lindo po tankais ir visais kitais būdais gynė Lietuvą. Man ši data yra svarbi, kaip ir kiekvienam lietuviui. Lygiai tas pats ir giedant himną. Jausmas neapsakomas, šiurpai eina kūnu, o tu apsivilkęs geltonus marškinėlius su trispalve ir Vyčiu.
 
Atstovauti Lietuvai yra kažkas tokio – juk ten žmonės neuždirba pinigų, niekas neverčia to daryti, o vis tiek visi veržiasi. Aš asmeniškai svajojau atiduoti save šaliai nuo vaikystės. Tas jausmas niekur nedingęs“, - pasakojo du įvarčius šiame sezone jau pelnęs L.Kochanauskas.
 
Ką reiškia giedoti himną su bendraamžiais, puikiai žino ir 2009 metaisjaunimo rinktinei trejose rungtynėse atstovavęs Andrius Lipskis. Jis sako, kad jis visada pamini tiek vasario 16 – ąją, tiek kovo 11 – ąją.
 
„Vasario 16 – ąją mano gimtadienis, tad nepavyksta jos nepažymėti (juokiasi). Jeigu rimtai, abi šios datos tokiai mažai valstybei yra didžiulė šventė. Kiekvienas nori būti laisvas ir nepriklausomas – aš ne išimtis. Aš laikau save patriotu, todėl atstovauti šaliai man buvo pati didžiausia garbė. Prabėgo šešeri metai nuo mano atstovavimo jaunimo rinktinei, tačiau niekada nepamiršiu to jausmo, kai prieš rungtynes grojant himnui, pradėdavo viduje kažkas kirbėti, atsirasdavo jaudulys.. Įdomus jausmas“, - prisiminimais dalinosi vienas vyriausių „Trakų“ futbolininkų.
 
Daug jaunesnės kartos žaidėjai Justinas Januševskis ir Povilas Malinauskas jaunimo rinktinei atstovavo vos prieš pora mėnesių vykusiame „Sandraugos“ taurės turnyre. Jie taip pat pabrėžia, kad šalies vėliava, šalies himnas yra tie dalykai, kurie verčia jausti didžiulę garbę.
 
„Kai pasigirsta himnas, visada per kūną perbėga šiurpuliukai. Nesuprantu to jausmo, bet norisi, kad jis vis pasikartotų ir pasikartotų. Iš tikrųjų, jaučiu didžiulę garbę atstovaudamas Lietuvai ir jos vėliavai. Tokios dienos, kaip ši, yra mūsų istorija, tad jos negali būti nesvarbios. Mes esame maža šalis, todėl tik kartu galime būti galingi“, - sakė J.Januševskis.
 
„Gimiau ir užaugau šioje šalyje, todėl drąsiai galiu teigti, jog esu mylintis Lietuvą bei galiu vadinti save šalies patriotu. Atstovaudamas Lietuvai, niekada negalvoji apie save – visada galvoji, kaip padėti šaliai. Tas jausmas užplūsta, kai prieš rungtynes groja šalies himnas, o tu stebi į plėvesuojančią trispalvę. Neapsakomai geras jausmas, lyg pažadinantis kovai už savo šalį, jos garbę ir orumą“, - pasakojo P.Malinauskas.