„Utenio“ vartininkas džiaugiasi sugrįžimu į Lietuvą

24-erių metų Utenos „Utenio“ vartininkas Vitalijus Myrnas po šeštojo „SMScredit.lt A lygos“ pirmenybių turo pateko į simbolinę čempionato rinktinę. „Utenis“ per šį turą 1:0 nugalėjo Kauno „Stumbrą“. Pirmoji pergalė Utenos klubą iškėlė iš paskutinės aštuntosios vietos į septintąją, o V. Myrnas pirmą kartą šį sezoną išsaugojo „Utenio“ vartus „sausus“.

Po penkių pralaimėjimų paeiliui pagaliau iškovojus pergalę, „Utenio“ nuotaikos, suprantama, praskaidrėjo. Tuo pačiu ir V. Myrno. Futbolininkas sako, kad sekmadienį komanda labai rimtai nusiteikusi kibti į atlapus „Sūduvai“. Nesvarbu, kad žais Marijampolėje, „Utenis“ iš paskutinio pirmo rato susitikimo tikisi pergalės.

Ukrainietis vartininkas gimė Poltavoje. Bet profesionalią sutartį pirmąsyk pasirašė išvykęs iš gimtosios šalies – su Estijos Talino „Levadia“. Metus praleidęs joje, atvyko į Lietuvą, kur dvejus metus saugojo Gargždų „Bangos“ vartus. 

2014 ir 2015-uosius V. Myrnas praleido Ukrainos pirmosios lygos Čerkasų komandoje, kuri iš pradžių vadinosi „Slavutyč“, vėliau tapo „Dnipro“. Šį pavasarį grįžo į Lietuvą. „Utenio“ vartus gina nuo „SMScredit.lt A lygos“ pirmenybių antrojo turo ir per penkerias rungtynes praleido keturis įvarčius.

– Vitalijau, kaip jūs atsidūrėte „Utenyje“?

– Atvažiavau pas pažįstamą trenerį. Mes su Mindaugu Čepu jau dirbome „Bangoje“. Taip jau susiklostė situacija Ukrainoje, kad teko išsiskirti su buvusiu klubu. O čia treneris pakvietė ir aš atvažiavau.

– „Utenyje“ ilgai adaptavotės?

– O ne. Be jokių problemų. Jau per pirmąsias rungtynes pasijaučiau čia puikiai. Juolab, kad komandoje – dar du vaikinai iš Ukrainos, tad prigyti čia tikrai nebuvo sunku.

– Pagaliau iškovojote pirmąją pergalę. Ar po rungtynių su „Stumbru“ komandos ir jūsų paties nuotaika pasikeitė?

– Taip. Nuotaika po pirmosios pergalės yra pakili. Ir manau, kad toliau mums viskas klostysis gerai.

– Kur jūs gyvenate?

– Gyvenu Utenoje, klubo bazėje, kur ir kiti futbolininkai gyvena. Kol kas – vienas. Mergina gyvena Ukrainoje. Kol kas nežinau ar pasikviesti ją čia.

– Ką galite pasakyti apie patį miestą?

– Utena? Sakyčiau toks miegamasis miestelis. Ramiam gyvenimui jis yra puikus.

– Du metus praleidote Gargžduose. Ar pavyko bent kiek pramokti lietuviškai?

– Biški supratau (lietuviškai). Jei rimtai, tai suprast, kas lietuviškai kalbama, suprantu, bet kalbėti dar sunku. Bet bandau prisiminti tai, ką tada išmokau ir dar daugiau išmokti čia.

– Ko tikitės iš rungtynių Marijampolėje?

– Suprantama, kad mes nusiteikę pergalei. Bandysime kovoti dėl jos, ką mums daugiau daryti? Mes prieš kiekvienas rungtynes tik taip nusiteikinėjame. O jau tai išpildyti pasiseks taip, kaip Dievas duos.

– Šiame mače vartininkui turėtų darbo būti daugiau nei per rungtynes su „Stumbru“?

– Negaliu pasakyti, kad mače su „Stumbru“ darbo nebuvo. Iš tiesų, tai aš kiekvieną mačą turiu darbo. 

– Bet „Utenio“ gynyba turbūt nėra pati blogiausia?

– Nėra. Juolab, kad aikštėje žaidžia vienuolika žaidėjų, o ne vienas vartininkas.  Visa komanda ir padeda man apsiginti. Ir suprantama, tame yra didelis gynėjų indėlis. Viską darau ne vietas, o kartu su gynėjais.

– Linkime sėkmės.

– Viso gero (lietuviškai).