S. Mikoliūnas: „Norėjosi trofėjų padovanoti ir Mariui Žaliūkui“

Elvio Žaldario nuotr.

Kol Vilniaus „Žalgirio“ komanda po pergalės auksinėse rungtynėse prieš Marijampolės „Sūduvą“ ruošėsi atsiimti A lygos čempionų medalius ir taurę, ekipos kapitonas Saulius Mikoliūnas apsivilko marškinėlius su pavarde „Žaliūkas“ ir 26 numeriu.

S. Mikoliūnas ilgus metus žaidė su Mariumi Žaliūku Lietuvos rinktinėje ir Škotijoje, Edinburgo „Hearts“ klube, jų keliai taip pat trumpai buvo susikirtę ankstyvu karjeros periodu Kaune ir į karjeros pabaigą Vilniuje.

Pastarąjį kartą „Žalgiris“ čempionų titulą laimėjo 2016 metais, S. Mikoliūnui ir M. Žaliūkui žaidžiant kartu vienoje komandoje. Tačiau Vilniaus ekipos triumfo Marius nebeišvydo – jis išėjo Anapilin spalio 31-ąją – tą pačią dieną, kurią auksinės rungtynės turėjo įvykti pagal tvarkaraštį.

„Metai buvo sunkūs, ypač dėl artimųjų netekčių. Paskutiniu metu, kaip žinote, išėjo į kitą pasaulį mano labai geras draugas Marius Žaliūkas. Tikrai norėjosi tą trofėjų padovanoti ir jam“, – po rungtynių sunkiai rinkdamas žodžius ir tvardydamas emocijas kalbėjo S. Mikoliūnas.

Tuo pat metu 36 metų žaidėjas pozityviai žvelgė į ateitį: „Labai džiaugiuosi dėl to, kad vėl tapome čempionais. Po ilgos pertraukos galėsime dalyvauti Čempionų lygoje. Į priekį žiūrime su dideliu pozityvu ir noru.“

Kitas patyręs komandos „vilkas“, legionierius iš Serbijos Andrija Kaludžerovičius tapo savotišku sėkmės faktoriumi – jis į komandą šiemet grįžo būtent po 4 metų pertraukos. Nors tuomet puolėjas iškovojo rezultatyviausiojo vardą, šį kartą titulu jis džiaugėsi dar labiau.

„Nuostabus, nuostabus jausmas. Daug geresnis nei prieš ketverius metus, kai taip pat laimėjau čempionų titulą. Dabar buvo daug sunkiau, nes turėjome tašku mažiau ir viskas sprendėsi paskutinėse rungtynėse. Prieš rungtynes buvo didelis spaudimas“, – kalbėjo futbolininkas.

„Nieko nėra sunkaus, kai esi kaip vienas kumštis“, – priėjęs prie serbo apie komandos vienybę pridūrė kroatas Marko Karamarko.

A. Kaludžerovičius po rungtynių buvo vienas pirmųjų, kuris perlipo tribūnas bei aikštę skiriančias užtvaras ir nubėgo prie stadiono tvoros, kur buvo susirinkę dėl karantino ribojimų į rungtynes negalėję patekti ištikimiausi „Žalgirio“ aistruoliai.

Jie savo palaikymą pademonstravo ir dieną prieš lemiamą dvikovą, ir pasitikdami atvykstančią komandą, ir skandavo viso susitikimo metu.

„Nusipelnėme laimėti – nusipelnė šis klubas, aistruoliai už savo palaikymą. Tikrai to nusipelnėme ir aikštėje parodėme, kad šį sezoną buvome geresnė komanda“, – tikino futbolininkas.

Nemažai žalgiriečių čempionų vardą iškovojo pirmą kartą. Vienas tokių – saugas Domantas Šimkus.

„Neapsakomas jausmas. Labai labai smagu. Labai to laukėme, visas sezonas buvo sunkus. Toks desertas – pergalė paskutinėse rungtynėse. Labai džiaugiamės. Mums sezonas buvo geras, gerai žaidėme, demonstravome gerą futbolą. Gaila, tik kad nepavyko laimėti taurės. Kartais rungtynės ir nepasisekdavo, bet sezoną vertinu labai teigiamai“,  – kalbėjo šiaulietis.

Pergalė „Žalgiriui“ atnešė ne tik čempionų titulą – kitą sezoną komanda vėl varžysis UEFA Čempionų lygos atrankos varžybose.