M. Ragini: „Dainavos“ ir „Šilo“ poroje išankstinio favorito nėra“

foto: Darius Babijonas

Alytaus „Dainavai“ 2014 m. sezone beliko septynerios rungtynės. Penkerios – Lietuvos futbolo federacijos (LFF) A lygoje ir dvi taurės turnyre. Alytiškių priešininkas taurės ketvirtfinalyje – I lygos klubas Kazlų Rūdos „Šilas“. Pastarasis ketvirtfinalį su „Dainava“ vadina „svarbiausiomis rungtynėmis istorijoje“. Ką Alytus ir Lietuva reiškia „Dainavos“ treneriui. Šiais ir kitais klausimais kalbamės su pagrindiniu alytiškių strategu Marco Ragini.

Ką LFF taurė, mažesnių pajėgumų ekipų neretai vadinama „bilietu“ į Europą, reiškia Alytaus komandai?

LFF taurės turnyro ketvirtfinalis „Dainavai“ – ypatingas įvykis. Dar svarbesnis dėl to, kad „Šilas“ – komanda, kurioje žaidžia ir buvę mūsų futbolininkai. Tiesa, mačiau Kazlų Rūdos komandos rungtynes gyvai ir galiu patvirtinti, kad joje stiprūs - ne tik alytiškiai Modestas Atmanavičius ar Darius Cibulskas. Žinoma, dzūkų futbolo sirgaliams būtų širdžiai mieliau, kad minėti žaidėjai muštų ne į mūsų vartus ir vilkėtų „Dainavos“ marškinėlius, tačiau po pokalbių, vykusių praėjusią vasarą, jie pasirinko ne gimtąjį Alytų.

Ką dar išskirtumėte „Šilo“ komandoje?

Pasakysiu nedaugžodžiaudamas - tai komanda, sugebanti kontroliuoti aikštę. Apie „Šilą“ kalba ir jų pasiekimai – garantuota vieta pirmosios lygos top-8, o pakeliui į taurės ketvirtfinalį įveikti vieni iš A lygos lyderių – „Trakai“. Tikrai nenustebsiu, jei prieš „Dainavą“ ketvirtfinalyje „Šilas“ bus dar labiau motyvuotas, nei ankstesniuose etapuose.

Šiuos jūsų žodžius reiktų suprasti taip, kad ketvirtfinalio poros favoritė yra ne „Dainava“, o „Šilas“..?

Mano nuomone, mūsų poroje išankstinio favorito nėra. Kiekvienai komandai, pateksiančiai arba ne į LFF taurės turnyro pusfinalį, tai bus originalus įrašas istorijoje. Jeigu ketvirtfinalį įveiksime mes, tai bus dar vienas pozityvus ruožas itin permainingame 2014-ųjų vaizdelyje ir lyg padėka mūsų fanams. Nepaisant probleminio ir nuviliančio sezono, jie visada buvo arti ir visada mus palaikė pavyzdingai bei su didele meile.

Tarkime - „Dainavos“ stiprybė prieš „Šilą“ yra mūsų atsidavusieji fanai? Daugiau stiprybių esama?

Drįsčiau išskirti didesnį ar mažesnį psichologinį mūsų pranašumą. Kiek žinau, „Šilas“ dvikovą su „Dainava“ yra paskelbęs kone istorine klubo misija. Pas mus viskas - kur kas paprasčiau. Net jei ketvirfinalis baigtųsi ne mūsų naudai, spėju - daug kas tai pamirštų beveik iš karto. Šiemet, deja, esame komanda, kuri jau patyrė 27-is pralaimėjimus.

Pateksime į pusfinalį - mums ir mus palaikantiems tai bus didelis malonumas. Malonumas - vien jau tai, kad esame taurėje, kur per vienerias ar dvejas rungtynes dar galime kažką pakeisti, skirtingai, nei A lygoje, ten, ką bedarytume, seniai žinia, jog šiemet būsime paskutiniai. Taurėje gi vis dar turime tiek teorinius, tiek praktinius šansus būti nugalėtojais, o tai mus, žinoma, įkvepia ir suteikia papildomų jėgų.

Prisipažinkite, treneri - tikite tuo, ką kalbate?

Taip, tikiu. Jeigu treneris netiki pergale ir nėra pozityviai nusiteikęs dėl artimiausių rungtynių, tuomet geriau, kad toks žmogus stadione nesirodytų. Kadangi aš S. Dariaus ir S. Girėno stadione Kaune ir po kelių savaičių Alytuje su „Dainava“ prieš „Šilą“ pasirodysiu, tai supraskite, kad taurės turnyro ketvirtfinalyje  esame ne šiaip sau, sieksime nugalėti ir patekti į kitą LFF taurės etapą. Pusfinalio pasiekimas visiems mums būtų tarsi atlygis, mažas „keršto“ planas už visa tai, kas nutiko pastaraisiais kartais, kai nuo mūsų nusisukdavo ne tik fortūna...

Gal turite mintyje paskutinį teisėjų neįskaitytą Favour Aniekan įvartį į „Šiaulių“ vartus?..

Esu įsitikinęs, kad minėtą įvartį įmušėme pagal taisykles. Nenorėčiau plačiau gilintis į šią temą, vienok antroje sezono dalyje pelnėme ir daugiau „atšauktų“ įvarčių, patyrėme nemažai „įdomių“  teisėjavimo sprendimų.

Rodos, esate kultūringo futbolo mokyklos atstovas – netgi po abejotinų arbitrų sprendimų, vietoje šūkavimų ar replikų jų pusėn - spaudžiate dešinę...

Būkime realistai: „Dainava“ šiemet anaiptol - ne lygos lyderė, turnyro lentelės reikaluose turime daug deficito, aplink mus - ir taip nemažai organizacinių sunkumų, tad kam konfliktuoti dar ir su teisėjais. Spaudžiu dešinę, o jie tegu sau mąsto ir savo darbą dirba profesionaliai. Teisėjų nekeikdamas aš nesitikiu, kad jie ims ir pagaliau „Dainavai“ padės, tačiau visą laiką turiu vilties, jog netrukdys, ypač, jeigu būsime verti pergalės ar bent lygiųjų.

Kas „Dainavai“ padės artimiausiuose mačuose?

Padės visi mano žaidėjai, išskyrus neseniai traumuotą Nerijų Kavaliauską. Deja, turėsime verstis be šio darbštaus ir naudingo „tyliojo“ gynybos lyderio, tačiau tikiu, kad jo naštą sėkmingai perims kapitonas Edvardas Gaurilovas, o jam sėkmingai talkins komandos draugai, pradedant mūsų vartininku Kornelijumi Timofejevu, kuris jau ne kartą komandą gelbėjo sunkiuose epizoduose. Viliuosi, kad ir mūsų saugų ar puolimo linijose atsiras tokių žaidėjų, kurie imsis iniciatyvos ir nustebins priešininkus.

Skaičiuojant su taurės turnyru ir A lyga, „Dainavai“ šiemet liko septyni oficialūs mačai. Apie jus kaskart užsimena, domisi ne tik jūsų gimtojo San Marino, tačiau ir Italijos, Ukrainos spauda. Gal jau žinote, ką veiksite po sezono?

Iki lapkričio 29 d. tikrai dirbsiu čia, „Dainavoje“, o po to – žiūrėsime. Ar liksiu Lietuvoje, ar mano, kaip trenerio karjera, ateityje bus susijusi su kita vieta – dar nežinau. Tiesa, dėmesiu skųstis negaliu. Darbo ieškančių trenerių rinkoje dar nedalyvauju, tačiau pasiūlymų gaunu ir įvairių. Štai – neseniai sulaukiau kvietimo iš Armėnijos klubo, tačiau ten vykti negalėjau dėl įsipareigojimų „Dainavai“. Neslėpsiu, man Alytuje ir, apskritai - Lietuvoje patinka, čia mielai likčiau dar vienam sezonui.