„Kruojos“ naujokas R.Vėževičius mėgsta pergales ir nekenčia vienatvės

foto: „Maccabi“

Prieš kurį laiką Pakruojo „Kruojos“ gretas papildė Lietuvoje anksčiau labai sėkmingai žaidęs krašto saugas Robertas Vėževičius. Prieš grįždamas į Lietuvą Robertas sezoną praleido Izraelyje, kur sukaupė daug vertingos patirties ir pamatė kitokį futbolą. Interviu fkkruoja.lt žaidėjas papasakojo apie savo charakterį, naująją komandą, patirtį svetimoje šalyje, tikslus bei... arabus.

Vilkėdamas „Kruojos“ marškinėlius buvęs „Šiaulių“ lyderis A lygoje jau sužaidė dvejas rungtynes ir pelnė vieną įvartį. Jam pasižymėjus jau debiutinėse rungtynėse komanda Alytuje mačą su „Dainava“ baigė 1:1, o prieš keletą dienų namuose patiesė patį Panevėžio „Ekraną“ – 1:0.

- Robertai, neseniai prisijungei prie „Kruojos“. Papasakok, kaip atsirado tokia galimybė ir kokie pirmieji įspūdžiai?, - fkkruoja.lt pasiteiravo saugo.

- Susiklostė tokia situacija, jog prieš kurį laiką buvau išvykęs į peržiūrą Izraelyje, tačiau nepavykus ten įsitvirtinti pats susisiekiau su „Kruojos“ vyriausiuoju treneriu Aidu Dambrausku bei pasisiūliau į komandą. Įspūdžiai tikrai neblogi, nes čia daug patyrusių žaidėjų, atmosfera vyrauja gera, tad belieka siekti pergalių.

- Klubą papildei sezonui visiškai artėjant prie pabaigos, kokius tikslus sau asmeniškai keli likusiai sezono daliai?

- Sezonas tikrai artėja prie galo, tad noriu padėkoti „Kruojai“ už parodytą pasitikėjimą ir tai, jog buvau priimtas į komandą. Asmeniniai tikslai? Atiduoti visą save kiekvienose rungtynėse ir padėti siekti pergalių kiekviename mače. Norisi pradžiuginti šio miestelio futbolo mylėtojus geru žaidimu ir gausiai renkamais taškais.

- Kaip priėmė kolektyvas, su kuo daugiausiai bendrauji? Ar visi vaikinai tau buvo pažįstami?

- Kolektyvas priėmė gerai. Šiaip Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad nepažinotum tų kelių čia žaidžiančių futbolininkų. Praktiškai su visais buvo tekę anksčiau kažkur bendrauti, pažaisti kartu arba vienam prieš kitą, tad susipažinti teko tik su legionieriais. Daugiausiai bendrauju su Donatu Strockiu.

- Jau spėjai sužaisti dvi A lygos rungtynes, pelnei vieną įvartį. Kaip vertini tokį savo startą „Kruojoje“ ir ką tau reiškia įveikti Panevėžio „Ekraną“?

- Alytuje galėjau įmušti ir dar bent vieną įvartį, labai apmaudu, bet kažko pritrūko. Laimėti prieš „Ekraną“ nori kiekvienas ir į aikštę žengėme su dvigubu užsivedimu bei energija, juk jie vis dar yra Lietuvos čempionai! Jei būtume įveikę „Dainavą“, sakyčiau, jog startas geras, o dabar pradžią pavadinčiau vidutiniška.

- Viename interviu esi minėjęs, jog Izraelyje teko žaisti ir puolėjo pozicijoje. Kur aikštėje geriausiai jautiesi?

- Teko pažaisti ir pačiame priekyje, bet šiaip man labiausiai patinka savo dešinys kraštas. Aišku, jeigu yra toks poreikis, galiu rungtyniauti ir kitur.

- Papasakok plačiau apie patirtį Izraelyje, koks lygis antroje lygoje, kokios gyvenimo, treniruočių sąlygos?

- Galiu pasakyti, jog lygis ten tikrai neblogas, nėra labai didelio skirtumo tarp aukščiausios ir antros lygos komandų, aišku, neskaitant šalies futbolo flagmanų Telavivo „Maccabi“, Haifos „Maccabi“. Kad ir praeitais metais – klubas iš trečios lygos taurėje įveikė aukščiausios lygos komandą.

Ten žaidžiamas visų pirma techniškas futbolas, o žmonės gausiai renkasi į stadionus. Jie nauji, mačus transliuoja televizija. Kaip ir visame normaliame pasaulyje, kur sporto šaka numeris vienas yra futbolas. Gyvenimo sąlygos taip pat buvo puikios – klubas suteikė automobilį, butą. Tik miestas, kuriame gyvenau, buvo arabų, tad priprasti prie žmonių mentaliteto buvo sunku. Kas liečia treniruočių sąlygas, jomis skųstis irgi negaliu.

- Ar nepasiilgai Izraelio, gal ten ketini vieną dieną grįžti?

- Jei klausiate, ar dar norėčiau žaisti Izraelyje, tai atsakymas būtų teigiamas. Oras ten geras, futbolo lygis taip pat. Tiesa, likti gyventi visam laikui nežinau ar norėčiau, reikėtų pamąstyti.

- Kokios tavo kaip žaidėjo stipriosios ir silpnosios savybės?

- Greitį, kovingumą ir ūgį priskirčiau prie savo pliusų, tuo tarpu silpnoji vieta būtų technika, tikrai dirbu prie to ir noriu ją pagerinti.

- Papasakok apie save už aikštės ribų, koks esi tada?

- Gyvenime esu labai komunikabilus, mėgstu bendrauti su žmonėmis ir man labai nepatinka vienatvė. Pomėgiai – patys įvairiausi, ir filmą pasižiūrėti, ir su draugais pabūti, aišku, kaip be futbolo transliacijų. Čia nesu kažkuo išskirtinis.

- Ar įsivaizduoji save „Kruojoje“ ir kitame sezone?

- O kodėl gi ne? Juk ne veltui sakoma, jog nespjauk į šulinį, iš kurio gali tekti gerti. Laikas parodys, bet atmesti tokio varianto tikrai negaliu.