A.Ramonas apie „Turnovo“, „Sūduvos“ vartininkus ir save

foto: fksuduva.lt

Iš Telšių kilęs Marijampolės „Sūduvos“ vartininkų treneris Audrius Ramonas į Marijampolę atvyko 2003 metais ir yra ilgiausiai komandoje esantis narys.

Anksčiau pats gynęs Marijampolės klubo vartus, 33 – ęjų metų A.Ramonas jau ne vienerius metus yra atsakingas už „Sūduvos“ klubo vartininkų treniravimą. Per neilgą trenerio karjerą jis jau suspėjo sulaukti pripažinimo padirbėti ir Lietuvos nacionalinėje rinktinėje.

Fksuduva.lt su treneriu pasikalbėjo apie „Sūduvos“ rungtynes UEFA Europos lygoje, darbą su Marijampolės vartininkais ir asmeninę karjerą.

Kokios nuotaikos vyrauja „Sūduvos“ komandoje artėjant lemiamoms rungtynėms prieš „Turnovo“?

Nuotaikos iš tikrųjų geros. Kelionė nenuvargino, nors iš pradžių galvojome, kad bus labai sunku. Pirmosios rungtynės parodė, kad komandų šansai yra lygūs.

Į Makedoniją komanda atvyko antradienį, tad buvo laiko pasižvalgyti po miestą. Kokį įspūdį paliko ši šalis?

Makedonijoje lankausi pirmą kartą. Matosi, kad ši šalis nėra viena iš turtingiausių Europoje, bet Skopjė miesto centras tikrai gražus, buvo į ką pažiūrėti, ką pamatyti.

Pirmosios „Sūduvos“ ir „Turnovo“ rungtynės baigėsi rezultatu 2-2. Kaip vertinate tokį rezultatą?

Esant tokiam rezultatui, prieš antrąsias rungtynes favoritai, aišku, yra „Turnovo“ klubas. Bet kas matė rungtynes Marijampolėje, turbūt sutiks su manimi, kad jose makedonams labai pasisekė, o mums labai nepasisekė. Kad galime įmušti, jau parodėme Marijampolėje. Manau, kad įmušime ir čia. Liūdina tik tai, kad praleidžiame beveik visose rungtynėse ir ne po vieną įvartį. Šiandienos rungtynės yra svarbiausios rungtynės šiame sezone. Vyrai tą supranta ir, manau, kad sutvarkysime tas mažas problemėles, kurias turime.

Kokias stipriąsias ir silpnąsias varžovo puses galima išskirti?

Iš to, ką matėme Marijampolėje ir iš infomacijos, kurią buvome surinkę, stiprioji varžovo pusė yra atakuojantys žaidėjai – puolimo grandis ir saugai. „Turnovo“ turi problemų gynyboje, ypač prie standartinių padėčių, su kuriomis jie labai sunkiai tvarkėsi Marijampolėje. Pirmosiose rungtynėse buvo 7-8 momentai, kuriuose turėjome pasižymėti. Ne galėjome, bet turėjome.

Ar Jums anksčiau karjeroje buvo tekę susidurti su Balkanų šalių komandomis?

Buvo tekę susidurti. Buvau antrasis U-21 rinktinės vartininkas, kai žaidėme su Bosnijos ir Hercogovinos komanda, o pernai su „Sūduva“ žaidėme prieš „Vojvodina“ klubą.

Ar galima sakyti, kad „Turnovo“ klubas tipiška Balkanų futbolo atstovė?

Balkanų komandos pasižymi kamuolio mylėjimu. Tai techniškos komandos, mėgstančios žaisti su kamuoliu, bet labai nemėgstančios žaisti be kamuolio. Tuo įsitikinome žaisdami su „Vojvodina“ ir su „Turnovo“ komanda. Šių komandų veiksmuose dažnai pasigendu disciplinos gynyboje.

Rungtynės vyks daugiau nei 30 tūkstančių žmonių talpinančiame Skopjė stadione. Ar tikitės didelio priešiškumo?

Kiek teko matyti įrašų su varžovų rungtynėmis, mane nustebino, kad žiūrovų buvo tikrai mažai. Aišku, tokio dydžio stadione ir 2-3 tūkstančiai žmonių gali atrodyti mažai. Nemanau, kad bus daug žiūrovų ir nemanau, kad tai darys kažkokią įtaką mūsų komandai.

Esate vartininkų treneris. Kaip vertinate dviejų Makedonijoje esančių „Sūduvos“ vartininkų sportinę formą?

Pirmosiose rungtynėse praleidome du įvarčius, dėl kurių neturiu priekaištų P.Davidovui. Jis uždirbo 11 metrų baudinį, tačiau toje situacijoje bandė gelbėti komandą. D.Bartkus po nedidelės traumos 2-3 savaites treniruojasi su grupe. Aišku, jam trūksta laiko, kurį praleido dėl traumos, trūksta žaidybinės patirties, bet vartininko tokia duona, kad vartuose gali stovėti tik vienas. Šių žaidėjų darbu, nusiteikimu esu labai patenkintas.

Kokia situacija su Marijampolėje augančiais jaunais vartininkais?

Šiuo metu su „Sūduva“ treniruojasi du jauni vartininkai – Justinas Popiera ir Dovydas Lastauskas. Iki tikrų vartininkų jiems dar labai toli, bet džiugina tai, kad šie vyrai dirba, turi gerus pavyzdžius. Iš P.Davidovo ir D.Bartkaus galima tikrai daug ko pasimokyti. Jokių pretenzijų darbu jaunimui neturiu. Jie yra padarę didelę pažangą ir ateityje, jeigu išvengs traumų ir toliau sunkiai dirbs, galime turėti vietinių vartininkų, kurių galbūt ir žiūrovai, ir specialistai pasiilgsta. Taigi po S.Klevinsko, A.Vitkausko galbūt ateis D.Lastauskas arba J.Popiera.

Esate jaunas treneris. Ar kartais nebūna sunku stebėti žaidimą iš šalies, o ne būti aikštėje?

Futbolas yra mano gyvenimas. Man jis visuomet buvo pirmoje vietoje, nors nuo to galbūt nukenčia ir šeima, ir kiti dalykai. Į aikštę grįžti norisi, tuo labiau, kad kartas nuo karto pasitreniruoju kartu su komanda, su mėgėjų komanda dalyvauju miesto pirmenybėse. Vis dėlto esu realistas ir manau, kad mano traukinys ne tik nuvažiavo, bet yra išardytas ir stovi kažkur metalo lauže. Taigi kad ir kokie dideli būtų norai, turbūt visi „Sūduvos“ vartininkai turi išskristi į mėnulį, kad aš atsistočiau į vartus ( šypsosi – fksuduva.lt ).

Taigi teigiama ar neigiama atrodo, jog žaidėjo karjera taip anksti pakrypo į trenerio?

Sunku pasakyti. Nemanau, kad šiuolaikiniame futbole su savo duomenimis būčiau kažkur toli nukeliavęs. Manau, kad man nebūtų pavykę pakilti aukščiau A lygos. Į viską žūrint realiai, tos traumos, kurios pabaigė mano karjerą, galbūt ir atvedė į teigiamą kelią. Aišku, man, kaip būsimam tikram vartininkų treneriui, dar reikia labai daug dirbti ir mokytis. Manau, kad noriu šia kryptimi eiti visą gyvenimą, noriu pasiekti aukščiausių rezultatų vartininkų treniravime.

Ar nuo tada, kai tapote vartininkų treneriu, jaučiatės daug pasistūmėjęs į priekį?

Vartininkų trenerių profesija dar visai neseniai atsirado tiek pasaulyje, tiek Europoje. Nuo tada, kai pradėjau dirbti, jaučiuosi daug pažengęs į priekį. Daug davė ir darbas Lietuvos nacionalinėje rinktinėje, ir stažuotės. Teko lankytis „Fulham“ klube,  mokymuose Moldovoje. Daug pamačiau ir sužinojau, bet dirbti dar turiu labai daug.